„E. Rudnickaitė pasidalino, jog prieš keletą metų Lietuvoje buvo rastas pirmasis juvelyrinis akmuo. Jis pavadintas angelitu.“
2022-ųjų metų balandžio 3-iąją dieną įvyko 5-asis visuotinis Mineralų terapeutų draugijos susirinkimas, vienijantis 104 narius visoje Lietuvoje. Susirinkime buvo aptarti įvairūs asociacijos klausimai.
Susirinkime dalyvavo Draugijos garbės narė Audronė Ilgevičienė. Savo pranešime A. Ilgevičienė remdamasi Draugijos penkerių metų veiklos patirtimi nubrėžė gaires tolimesniam Draugijos veikimui. Buvo pranešta apie Draugijos narių kvalifikacinį egzaminą, kuris, kaip numatyta Įstatuose, yra organizuojamas kas penkerius metus. Pirmasis po Draugijos įsteigimo kvalifikacinis egzaminas vyks 2022 m. rugsėjo mėn.
Antrojoje susirinkimo dalyje dalis Draugijos narių vyko į VU Geologijos muziejų prie Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros. Ekskursiją vedė Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė [1]. Muziejaus įkūrimo data laikoma 1803 m. Per ilgesnį nei 200 m. laikotarpį muziejus yra sukaupęs įspūdingų mineralų ir uolienų eksponatų. „Šiuo metu ekspozicijoje yra paleontologijos, regioninės geologijos, petrologijos, mineralogijos, meteoritų skyriai.“ [2]
Geologai Lietuvoje tyrinėja uolienas, sudarinėja geologinius žemėlapius, ieško naudingųjų iškasenų. E. Rudnickaitė pasidalino, jog prieš keletą metų Lietuvoje buvo rastas pirmasis juvelyrinis akmuo. Jis pavadintas angelitu. Šį mineralą 2020 m. tyrinėjo ir aprašė mūsų asociacijos nariai. Apie angelito savybes ir jo poveikį galite skaityti strapsnelį „Angelitas – įsiklausymas į save ir kitus“.
„Ekskursijos metu sužinojome, jog Pabaltijo regione seniausių uolienų amžius siekia 1,9 mljrd. metų.“
Muziejus turi sukaupęs gausią meteoritų kolekciją. Meteoritai, E. Rudnickaitės teigimu, savyje saugo informaciją apie istorinį ir geologinį laiką. Lietuvoje meteoritas buvo nukritęs 1929 m. vasario 9 d. Andrioniškyje. „Buvo surinkta 11 gabalų, kurių bendra masė 3858 g, 1969 m. rastas dar vienas šio meteorito gabalas, kurio masė 1073,5 g. 4 gabalai saugomi Vilniaus universiteto ir 2 – Geologijos ir geografijos instituto mineralogijos, kiti – užsienio šalių muziejuose“.[3] Šis meoteoritas yra labai reta achondrito atmaina. Todėl buvo tiriamas įvairiose pasaulio laboratorijose. Nustatytas jo amžius yra apie 4,5 mljrd. metų. Mokslininkė pažymėjo, jog ir dabar žmonės ieško meteorito nuolaužų gretimuose miškuose ir veža į muziejų tyrimams.
Ekskursijos metu sužinojome, jog Pabaltijo regione seniausių uolienų amžius siekia 1,9 mljrd. metų. Kaip šis amžius galėjo būti nustatytas? Muziejaus lankytojams E. Rudnickaitė papasakojo, kad mineralų amžių padeda nustatyti paleomagnetizmas. Mineralai tarsi kompaso rodyklė sugeba savyje užfiksuoti buvusią orientaciją į šiaurės magnetinį polių tuo metu, kai jie išsilydė, kristalizavosi ir virto kieta uoliena, teigė mokslininkė.
„E. Rudnickaitė dalinosi, jog moksliniai anglies pagrindo meteoritų tyrimai rodo, jog meteoritai susiformavo iš kosminių dulkių.“
E. Rudnickaitė dalinosi, jog moksliniai anglies pagrindo meteoritų tyrimai rodo, jog meteoritai susiformavo iš kosminių dulkių. Dulkės jungiasi sudarydamos kosminius kūnus. Anglingųjų chondritų klasės meteoritai pasižymi tuo, jog didžioji jų masės dalis sudega pasiekę žemės atmosferą nuo trinties. Vienas žymiausių šios grupės meteoritų – Merčisono meteoritas, nukritęs 1969 m. vasario 8 d. Australijoje. Pasak E. Rudnickaitės, prieš pora metų mokslininkai iš šio Merčisono meteorito sugebėjo išskirti nano dalelių dydžio dulkeles, pavadino jas žvaigždžių dulkėmis ir sugebėjo nustatyti jų geldelių susiformavimo amžių. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis šių žvaigždžių dulkių yra susidarę prieš 7,5 mljrd. metų, kas patvirtintų mokslininkų hipotezę, jog visi kosminiai kūnai formavosi iš žvaigždžių dulkių. Tuo tarpu geležiniai meteoritai yra žemės branduolio analogai, – teigia mokslininkė.
Susipažinus su gausybe kitų mineralų, gavome progą pamatyti šiuo metu muziejuje eksponuojamą vieną geriausiai išsilaikiusių Mamuto skeletų, kuris „yra 3,1 metro aukščio, 5 metrų ilgio ir sveria 595 kilogramus. <…> Tai – pirmas kartas, kai Lietuvoje galima pamatyti visą šio išnykusio gyvūno skeletą. Jis rastas Kotelno saloje – didžiausioje Anžu salų grupės saloje Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys. Skeletas rastas per 2003 m. rugpjūčio mėnesio ekspediciją. Manoma, kad jam yra maždaug 40 000 metų.“[4]
Apžiūrėję muziejaus eksponatus Draugijos nariai turėjo galimybę atpažinti mineralus pagal jų savybes ir patyrinėti mineralus naudojantis mikroskopu. Taip baigėsi kupinas įspūdžių Draugijos susitikimas. Dalinamės Muziejuje įamžintomis akimirkomis.
Tiems, kurie norėtumėte aplankyti muziejų, paminėsime, jog muziejus lankomas tik iš anksto susitarus telefonu +370 5 2398277, arba el. paštu eugenija.rudnickaite@gf.vu.lt.
Teksto autorė Laura Ivanova
Nuotraukų autoriai Karolis Bratkauskas ir Lina Navickaitė
Naudoti šaltiniai:
http://www.geol.gf.vu.lt/lt/node/65
http://www.geol.gf.vu.lt/wp/geologijos-muziejus/
https://naujienos.vu.lt/muzieju-nakties-renginys-naktis-su-mamutu-sulauke-rekordinio-lankytoju-skaiciaus/
Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.
[1] Dr. Eugenija Rudnickaitė 2019 m. nominuota, išrinkta ir „44-ojo Tarptautinio Istorijos ir Geologijos Mokslų Simposiumo (Symposium of the International Commission the History of Geological Sciences (INHIGEO)“ metu patvirtinta tikrąja INHIGEO pasaulinės komisijos nare.
[2] http://www.geol.gf.vu.lt/lt/node/65
[3] Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.