Kiekviena Žemės vieta turi savo ypatingus mineralus ir uolienas, kurios gali pagelbėti vietos žmogui. Mūsų šalis – Lietuva – ypatinga gintaru ir puikiais lauko akmenimis, tūkstančius metų čia gulinčiais ir bylojančiais apie gyvą tautos atmintį. Mūsų protėviai gerbė Motiną Žemę, ją gaubiančias stichijas, gyveno dangaus ritmu, vertino tai, ką davė gamta. Jūra išmesdavo gintaro, kuris buvo naudojamas apeigose, laikomas svarbiu asmeniniu radiniu ir apsauginiu akmeniu, taip pat naudotas gydyti. Ypatingi lauko akmenys buvo pritaikomi sakraliems ar kitaip svarbiems statiniams, o paprastesni rasdavo pritaikymą buitiniame žmogaus gyvenime.
Šiandien Lietuvoje sutiksime daugybę didelių pavienių akmenų, kurie daugelyje vietų vadinami mokais. Visi jie apipinti padavimais ir legendomis, kai kurie laikomi šventais. Daug mažesnių akmenų turi vardus ir tvirtai guli upėse, ant piliakalnių ar kalvų. Aptiksime ir tokių, kurie mūsų akiai niekuo neypatingi.
Lauko akmenų skirstymas
Nuo seno lauko akmenys turėjo savo paskirtį ir skirstymą. Paprastai lauko akmenys yra skirstomi pagal dydį, formą, ypatingus ženklus ir spalvą:
- Darbiniai akmenys neturi ypatingų rašmenų, spalvų ar formų arba yra nuskelti. Naudojami namų statybose sienoms, tvoroms, grindiniams.
- Jėgos akmenimis buvo laikomi tamsūs akmenys su viena aštria puse, dažnai dar su kokiu nors simboliu ar kryžiumi. Juos naudodavo pamatams arba bent po vieną įdėdavo į sieną.
- Ritualiniai akmenys yra įdomių formų, piešinių, gali būti su kryžiais ar kitais simboliais, žvaigždynais. Ritualiniais galima vadinti ir akmenis su duobutėmis. Jiems pastatyti paprastai kruopščiai parenkama vieta, kad galėtų atsiverti jų energija.
- Trupantys akmenys nebuvo ir neturi būti naudojami.
- Aptakūs įvairiaspalviai, dažniausiai šviesūs akmenėliai – tai harmonijos nešėjai. Dideli šios krypties akmenys skleidžia ramybę, mažesnius galima naudoti apdėliojimo akmenimis praktikoms.
- Pentagramos formos akmenys anksčiau buvo naudojami ritualuose, tokie suteikia tvirtumo ir apsaugos nuo aplinkos įtakų.
- Trikampiai akmenys tinka namų apsaugai, mažesni akmenėliai – apdėliojimo akmenimis praktikose, energijai nukreipti.
- Akmenys su įduba senovėje buvo naudojami kaip ritualiniai, dabar juos galima pasistatyti prie namo. Jų energija rami ir stabili.
Lauko akmenų pagrindinė darbo kryptis – apsauga nuo išorinės įtakos. Atliekant praktikas su lauko akmenimis, reikėtų sąmoningai suvokti, kad visos išorinės žmogaus problemos nurodo į vidines.
Uolienos
Žemės plutą sudaro įvairios kilmės uolienos. Tai įvairios sudėties ir struktūros mineralinis mišinys. Uolienos susidarymas – geologinis procesas, sąlygotas išorinių ir vidinių sąlygų, kurių metu ir susidaro ta savita ir pastovi mineralinė sudėtis bei struktūra, būdinga tik tai uolienai. Jeigu uolieną sudaro vienas mineralas, ji vadinama monomineraline, jeigu daugiau – polimineraline. Uolienos, kaip ir mineralai, skirstomos į magmines, nuosėdines ir metamorfines.
Žemynų paviršiuje daugiausia nuosėdinių uolienų. Lietuvoje randama klinčių, dolomito, kreidos, klintinio ir kreidos tufo, mergelio, anhidrito, gipso, smiltainio, titnago, granito, kuris yra dažniausia Žemės plutos polimineralinė uoliena, slūgsanti didžiuliais masyvais. Daugybė riedulių, pajūrio ir lauko akmenėlių yra granitiniai. Granitas stabilizuoja vidinę būseną, ramina įtampą.
Titnagas – nuo senų laikų žmogaus naudojama nuosėdinė uoliena. Ji būna pilkos, juodos, kartais rudos spalvos, turi chemogeninį kriauklėtą lūžį, aptinkama karbonatinėse ir nuotrupinėse uolienose. Senovėje titnagas buvo gerbiamas kaip apsauginis akmuo, tikima, kad jo energija išvaro negatyvias jėgas. Šiandien naudojamas apdėjimų mineralais praktikose.
Statiniai iš lauko akmenų
Įvairiose Žemės vietose yra išlikusių lauko akmenų statinių bei jų fragmentų. Tyrinėtojai nesutaria dėl jų pastatymo laiko ir paskirties. Vieni priskiria juos astronominėms dangaus kūnų stebykloms, kiti mano, kad jie galėjo būti skirti kosminei energijai surinkti. Daugiausia tokių statinių Anglijoje, iš kurių geriausiai išsilaikęs Stounhendžas. Taip pat jų yra Airijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir Pietų Ispanijoje.
Lauko akmenų statiniai buvo statomi ir dabartinės Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities teritorijose. Fragmentai išlikę Lopaičiuose Lietuvoje ir Puokainiuose Latvijoje. Senovėje tokius statinius statė žyniai, tad tikroji statinių paskirtis jiems ir tebuvo žinoma. Žmonėms buvo aišku, kad tai – sakralūs statiniai.
Tipinės statinių rūšys
- Meditacinis ratas. Šiame rate galima melstis, medituoti, apsivalyti nuo nepageidaujamų aplinkos įtakų ar po įtemptos dienos. Paprastam trijų metrų skersmens meditaciniam ratui reikalingi 8 arba 12 nuo 100 iki 200 kg svorio lauko akmenų.
- Dideli akmenų ratai. Tai ratai nuo 13–57 m ir daugiau skersmens. Jie skirti bendrajai erdvei nuo neigiamų įtakų apvalyti ir Visatos energijai pritraukti į konkrečias Žemės vietas. Tad toks statinys jau nėra skirtas asmeniniam naudojimui.
- Kitos formos.
- Pentagrama, heksagrama, trikampis. Jeigu forma skirta meditacijai, pagrindinis statinio smaigalys nukreipiamas į rytus, jeigu apvalymui – į šiaurę. Statinių skersmuo turėtų būti toks, kad viduje tilptų atsigulti žmogus ir dar liktų šiek tiek vietos, t. y. apie 3 m. Tam naudojami 100 kilogramų ir daugiau sveriantys charakteringi akmenys.
- Spiralė. Šis statinys skirtas Visatos energijoms pritraukti. Jos centro akmuo turėtų būti orientuotas į konkretų žvaigždyną ar žvaigždę pavasario lygiadienio arba vasaros saulėgrįžos metu. Spiralė statoma iš 50 akmenų. Galima naudoti ypatingoms meditacijoms.
- Labirintas. Šio statinio reikšmė panaši į spiralės. Tai sielos kelionė namo, pereinant įvairias sferas, kuriose reikia susitikti su baimėmis, ydomis, pažįstant jas ir perkeičiant į švarią sąmonę.
- Pagal tam tikro žvaigždyno konfigūraciją sustatyti lauko akmenys – aplinkos energijai harmonizuoti.
- Piramidė. Piramidės forma – kartu ir Šventojo kalno forma. Kiekvienas kalnas turi savo Dvasią ir simbolizuoja neįveikiamą galią ir begalybę. Tokios piramidės statymas – ištisas ritualas. Todėl tie, kurie nori pasistatyti piramidę, turi būti atpažinę ir įvaldę savo vidinę jėgą. To nepadarius, piramidės iškviesta jėga gali sukelti nenusakomų pasekmių ją pastačiusiojo gyvenime.
Lietuvos sakraliniai statiniai iš lauko akmenų
Lietuvoje galima rasti sakralinių statinių iš lauko akmenų tiek iš senųjų laikų, tiek dabartyje statytų. Sakraliniais vadinami tie statiniai, kurie yra pastatyti laikantis sakralinių statinių statymo tradicijų ir taisyklių skirtų tam, kad dvasinė energija nusileistų ir liktų juose.
Plačiai apie statymo reikalavimus ir ypatumus yra pateikiama A. ir P. Ilgevičių knygose „Lauko akmenys“ ir „Petro ir Audronės Ilgevičių etnokosmogoninė sakralinių lauko akmenų statinių sodyba“.
Pastaroji knyga yra skirta Ažušiliuose (Molėtų r.) sukurtam sakralinių statinių iš lauko akmenų kompleksui – etnokosmogoninei sakralinių statinių iš lauko akmenų sodybai, mūsų vadinamai “šventyklai po atviru dangumi” ir jos statytojui bei kūrėjui šviesaus atminimo Petrui Ilgevičiui (Petros) atminti.
„Sodyboje Molėtų rajone Jūržemio krypties detalės sujungtos su antropoteosofiniu dabartinio žmogaus požiūriu ir poreikiais. Tai ne pagoniška šventykla ir ne senoviška observatorija, kaip kai kurie lankytojai bandė šiuos kompleksus pakrikštyti. Tai misterijos, skirtos Sąmonei ir kiekvieno atskiro žmogaus, kaip ir mūsų Tėvynės – Motinos sąmonėjimo procesui.
Kompleksas susideda iš atskirų objektų, turinčių aiškias paskirtis, tačiau visi jie susilieja į visumą, kuri ir sukuria bendrą galingą potencialą. Vieni objektai skirti pavieniui žmogui ir jo reikmėms, kiti veikia aplinką plačiu spinduliu.” (2, p. 30, 31)
A. ir P. Ilgevičių iniciatyva Lietuvoje yra pastatyti trys sakraliniai lauko akmenų statiniai, atitinkantys Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno išdėstymą. Jie taip ir vadinami – sakraliniai Didieji Grįžulo Ratų statiniai:
Nuotrauka P. Ilgevičiaus
Nuotrauka L. Navickaitės
Nuotrauka K. Bratkausko
Nuotrauka K. Bratkausko
Nuotrauka K. Bratkausko
Nuotrauka K. Bratkausko
Dar vienas 2022 07 17 pastatytas sakralinis statinys, vainikuojantis ir apjungiantis anksčiau statytų Didžiųjų Grįžulo Ratų statinių energiją – Meilės ir Taikos gėlė – yra iškilęs Ruoščių k. (Kėdainių r.) šalia Lietuvos geografinio centro. Tai dvylikos didelių lauko akmenų ratas, kurio centre stovi tryliktasis akmuo. Statinys apjungia dvylikos zodiako ženklų temas. Šio komplekso paskirtis, kaip ir Didžiųjų Grįžulo Ratų statinių, yra ne tik estetinė, bet pirmiau sakralinė.
Norintiems statyti lauko akmenų statinį
Kiekvienas žmogus širdies įkvėptas gali apsispręsti statyti savo lauko akmenų statinį. Darbas su akmenimis padeda žmogui įvaldyti savo vidinę energiją, skatina kūrybingumą, žadina intuiciją ir genetinę atmintį. Žmogus tampa ramesnis, santūresnis, ryžtingesnis, labiau savimi pasitikintis. Verta paminėti, kad akmens sąmonę suaktyvina su juo dirbančio ir į jį besikreipiančio žmogaus sąmonės jėga. Vadinasi, statinys atspindi jį statančio žmogaus sąmonės lygmenį.
Knygoje „Petro ir Audronės Ilgevičių etnokosmogoninė sakralinių lauko akmenų statinių sodyba“ (p. 46) teigiama, kad: „pasirinkimo tarp savo šviesiosios ir tamsiosios pusių neatlikę ir jo darbais neįrodę, net akmenų naujam gyvenimui neprikelsite, todėl jie bus tušti, o statiniai – tik architektūriniai ansambliai, nes kiekviename kūrinyje pirmiausia slypi jį sukūrusio žmogaus energija, todėl jos potencialas tampa ateities ir subtiliųjų energijų kokybės pritraukimo pagrindu.”
Puikiais šiame laikmetyje statytais sakralinių lauko akmenų statinių pavyzdžiais yra Petro ir Audronės Ilgevičių etnokosmogoninė lauko akmenų statinių sodyba Ažušiliuose, Didžiųjų Grįžulo ratų statiniai Palangoje, Vilkaviškio raj., Švenčionių raj., Meilės ir Taikos gėlė Kėdainių raj.
Taigi, nusprendus statyti lauko akmenų statinį vertėtų įsivardinti motyvą – kokioms reikmėms jis bus skirtas: asmeninėms, giminės, šalies reikmėms ar kitiems dvasiniams tikslams. Siūlome įsiskaityti į A. ir P. Ilgevičių knygose „Lauko akmenys“ ir „Petro ir Audronės Ilgevičių etnokosmogoninė sakralinių lauko akmenų statinių sodyba“ pateiktą medžiagą, išdėstytus reikalavimus statymo eigai, statytojams, jau pastatyto statinio priežiūros ypatumus.
Taip pat statinių iš lauko akmenų statymo klausimais galite kreiptis į Lauko akmenų ir jų statinių statytojų grupę.
Parengta pagal:
1. A. Ilgevičienė „Akmenų knyga, arba Žvilgsnis į platesnį suvokimą“ I tomas (2023)
2. A. Ilgevičienė ir P. Ilgevičius „Lauko akmenys“ (2007)