Straipsnio autorė Daiva Bucevičienė
„– Vanduo gali būti gerai ir širdžiai…“
Antuanas de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“
Prisiminkime apie vandens svarbą žmogaus organizmui
Vanduo yra gyvybės pagrindas. Tai vienas svarbiausių žmogaus organizmo elementų, antras pagal svarbumą po deguonies. Nustatyta, kad suaugusio žmogaus fizinį kūną sudaro apie 70 % vandens. Be vandens organizmas negalėtų virškinti maisto, pasisavinti maistingųjų medžiagų, šalinti toksinų ir atlikti bet kurių kitų organizmui būtinų funkcijų. Jokia kita medžiaga negali atstoti vandens, todėl labai svarbu kasdien jo išgerti reikiamą kiekį. Anot specialistų, vidutiniškai per dieną žmogus turėtų išgerti apie 2 ar iki 2,5 litro negazuoto, tyro vandens – tiek pakanka, kad būtų atstatytas organizme kasdien prarandamas vandens kiekis.
Vanduo neturėtų būti keičiamas arbata, kava, sultimis ir gaiviaisiais gėrimais. Kai kurie šių gėrimų, pavyzdžiui, kava ar kai kurių rūšių arbatos veikia priešingai – šalina skysčius iš organizmo.
„Vanduo žmoguje – tai ne tik kūno skysčiai.
Tai ir psichikos gelmės, emocijų raiška, prisirišimai.“
Astrėja, „Antropoteosofija“, II t., 51 psl.
Kaip paruošiamas mineralų vanduo?
„Tokiam vandeniui ruošti pasirinkti akmenys privalo būti natūralūs ir kokybiški.“
Kokį vandenį gerti, pasirinkimo galimybė yra ne viena. Vieni naudoja vandenį tiesiai iš čiaupo (Lietuvoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo imamas iš gilių požeminių gręžinių, todėl iš čiaupo teka tinkamas gerti vanduo), kitiems galbūt patikimiau atrodo gerti pirktą parduotuvėje vandenį, dar kiti yra laimingi pašonėje turėdami gėlą šaltinį. Į geriamąjį vandenį įdėjus akmenėlį gaunamas mineralų vanduo, tad jį pasigaminti patiems visiškai nesudėtinga.
Tokiam vandeniui ruošti pasirinkti akmenys privalo būti natūralūs ir kokybiški. Žmogus, įsigydamas mineralą šiam tikslui, turi būti užtikrintas, kad įsigyja išties natūralų (nedažytą, nekaitintą, neapšvitintą ir jokiu būdu ne imitaciją) ir vandens ruošimui tinkamą (nekenksmingą sveikatai) akmenį. Priešingu atveju, tokio vandens naudojimas gali pridaryti žalos, vietoj tikėtosios naudos.
Dar labai svarbu, kad mineralai būtų skirti tik vandeniui ruošti ir nebūtų niekaip kitaip naudojami – jų negalima nešioti prie kūno, naudoti mineralų terapijos seansuose, taikyti meditacijų metu ar kitaip, nebent, jei jau nusprendėte, kad tą akmenėlį naudosite kitiems tikslams, o ne vandeniui ruošti. Taip pat akmenėliai turėtų būti aptakių formų, nugludinti, kad nekiltų grėsmė atskilti akmenėlio atplaišoms.
Mineralų vandens paruošimas priklauso nuo to, kokiu tikslu jį naudosite:
Vanduo kasdienei profilaktikai. Paprasčiausia yra pasiruošti saugų vartoti geriamąjį vandenį, kurį galima gurkšnoti visą dieną. Geriausia tam pasirinkti universalius mineralus –gintarą, kalnų krištolą, ametistą, rožinį kvarcą ir kt. – tada tokį vandenį galės gerti visa šeima. Tam reikia stiklinio arba molinio indo, į kurį sudedami vienas ar keli akmenėliai, priklausomai nuo jų dydžio (1 litro talpos indui užtenka keleto slyvos dydžio akmenėlių) ir užpilami nevirintu geriamuoju vandeniu (ypač gerai švarus šaltinio vanduo). Tokio vandens per dieną galima išgerti 1 litrą ir daugiau. Išgėrus mineralų vandenį, akmenėliai kaskart vėl užpilami šviežiu vandeniu. Kartą per dvi savaites rekomenduojama akmenėlius išimti, nuplauti po tekančiu šaltu vandeniu ir pakrauti arba tekančioje saulėje, arba ant kalnų krištolo drūzos.
Vanduo, skirtas sveikatinimo tikslams (eliksyras), naudojamas esant tam tikriems sveikatos sutrikimams. Čia reikia pažymėti, kad rimti sveikatos sutrikimai turi būti gydomi prižiūrint gydytojui ar homeopatui, vartojant jų paskirtas medicinines priemones. Mineralų vanduo gali papildyti tradicinės medicinos siūlomą gydymą, veikti kaip profilaktikos priemonė ar padėti sustiprėti po sunkios ligos.
Šio mineralų vandens, dar vadinamo eliksyru, paruošimo būdas aprašytas A. Ilgevičienės „Akmenų knyga, arba Žingsnis į platesnį suvokimą“ I tome (123 psl.): švariai nuplautas ir pakrautas akmenėlis dedamas į lygią stiklinę ir užpilamas tyru vandeniu. Tie, kuriems suprantamas maldos poveikis, tą gali daryti su malda. Stiklinė vakare pastatoma ant palangės rytų pusėje (jei statoma vakarų pusėje, tai tą reikia daryti valandą prieš saulėlydį) ir palaikoma per naktį. Šį eliksyrą galima vartoti jau kitą rytą, kai jį sustiprina tekančios saulės energija. Nepatartina vandens palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose (išskyrus gintaro vandenį). Šitaip paruoštas vanduo gali būti vartojamas kelias dienas. Nesuvartojus per dieną, jis laikomas tamsaus stiklo inde. Kaip ir homeopatines priemones, geriau laikyti spintelėje, toliau nuo elektros prietaisų.
Tokio eliksyro dozavimas priklauso nuo žmogaus jautrumo, mineralo kokybės ir dydžio. Iš pradžių rekomenduotina išgerti po kelis gurkšnius 30 min. prieš valgį. Jei išgėrus eliksyro jaučiamasi normaliai (nejaučiama silpnumo, nesvaigsta galva, nepykina), galima pamažu didinti jo dozes.
Daugiau informacijos apie mineralų vandens ir eliksyrų panaudojimą galite rasti M. Giengerio knygoje „Gydomųjų akmenų vaistinė: pagalba nuo A (astma) iki Ž (žvynelinė)“.
Jeigu nežinote, kokį akmenį pasirinkti konkrečiai problemai spręsti, kreipkitės į mineralų terapeutą.
Kaip vartojamas ir kaip veikia mineralų vanduo?
Dažniausiai mineralus nešiojame kaip vėrinius, apyrankes, pakabučius, atskirais atvejais, siekiant paveikti konkrečius organus, klijuojame prie kūno, o tai ne visuomet yra patogu, kaip pvz., inkstų srityje. Geriant mineralų vandenį, akmens poveikis tiesiogiai pasiekia tą organą ar sistemą, kuriai tas akmuo yra reikalingas. Kam patinka nešioti akmenėlius prie kūno – gali nešioti prie kūno, kam patinka gerti mineralų vandenį – gali gerti vandenį. Siekiant sustiprinti mineralų poveikį esant konkrečiam sveikatos sutrikimui, kartu galima nešioti akmenėlius ir gerti mineralų vandenį.
Mineralų vanduo gali būti naudojamas ir išoriškai – juo galima prausti veidą (ypač tinka ametistas), apipurkšti kūną. M. Giengeris siūlo mineralų vandeniu apipurkšti pažeistas kūno vietas, pvz., rodonito ir mokaito vandenį purkšti ant žaizdų (prieš tai ėmusis reikiamų pirmosios pagalbos priemonių – dezinfekavimo, kraujavimo sustabdymo). Šis vanduo pagerins ir pagreitins žaizdų gijimą (kartu jo galima ir gerti, taip pat nešioti šių akmenėlių vėrinius ar apyrankes).
Mineralų vandeniu galima išpurkšti patalpas, norint pašalinti jose tvyrančią įtampą (ametistas), apvalyti jas po svečių lankymosi, paruošti poilsiui (ametistas ir rožinis kvarcas).
Kokius mineralus rinktis geriamajam vandeniui paruošti?
Toli gražu ne visus mineralus galima naudoti geriamajam mineralų vandeniui ruošti. Kai kurie mineralai yra netgi nuodingi, todėl vandeniui ruošti savarankiškai rinkitės tiktai jums gerai žinomus akmenis.
Pirmiausia, turėtume prisiminti savo vietinius akmenėlius – gintarą ir titnagą. Geriamajam vandeniui ruošti taip pat tiks kvarcai, chalcedonai, agatai, kalcitai.
Gintaro vanduo tiks visiems. Gintaro vandenį ruoškite iš gaudyto (neapdirbto) arba savo surasto gintaro. Šį vandenį galima laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jis atstatys kūno skysčių balansą, apvalys kvėpavimo takus, limfą, virškinimo sistemą, žmogaus subtiliąsias sistemas, sustiprins imuninę sistemą, taip pat juo galima apipurkšti žmogaus kūną, išpurkšti kambarius.
Titnago vanduo puikiai veikia kaip profilaktikos priemonė, ypač naudingas po ligos, padeda atgauti jėgas po darbų. Kartu su kalnų krištolo gabalėliu jis valys kūno skysčius, veiks organų regeneraciją, sustiprins imunitetą. Į vandenį dėti tiktai gerai nuvalytą ir nuplautą titnagą.
Įdomu tai, kad dar senovėje titnagas buvo naudojamas vandeniui valyti – šių akmenų mūsų seneliai įmesdavo į šulinius, kad juose nesidaugintų įvairūs mikroorganizmai.
Kalnų krištolo vanduo apvalys žmogaus sistemas, reguliuos skydliaukės veiklą. Kalnų krištolas puikiai dera ir su kitais mineralais, kiekvieno jų poveikį pakreipdamas ten, kur reikia.
Ametisto vanduo nuramins mintis. Juo taip pat galima praustis veidą, naikinti pleiskanas – įtrinti eliksyro į galvos odą. Ametisto vandeniu gerai išpurkšti patalpą, kurioje juntama įtampa (posėdžių salės ir kt.).
Labai plačiai gali būti naudojamas ametisto ir rožinio kvarco vanduo – ne tik nuims įtampą, bet ir padės atstatyti pusiausvyrą, suteiks ramybės ir tikrumo. Šis vanduo gali būti geriamas, juo galima apsipurkšti kūną, išpurkšti miegamąjį kambarį prieš einant miegoti, naujagimio kambarį.
Ametisto ir kalnų krištolo vandeniu tiks išpurkšti patalpas, kuriose dirbamas protinis darbas arba mokomasi – suteiks proto aiškumo ir budrumo, skatins savistabą. Žinoma, jį galima ir gerti.
Labai gerai naudoti ametisto, rožinio kvarco ir kalnų krištolo derinį – tai proto ir širdies, visų kūno funkcijų pusiausvyra.
Fluorito vanduo stiprins imuninę sistemą, padės sergant peršalimo ligomis, sumažins jautrumą. M. Giengeris rekomenduoja pradėti vartoti nuo 200 iki 500 ml fluorito vandens per dieną, įpratus jo galima išgerti iki 1 litro per dieną. Fluorito ir kalnų krištolo mišiniu taip pat labai tinka išpurkšti patalpą, kurioje dirbamas protinis darbas – padidins koncentraciją, padės sutelkti mintis. Renkantis vandeniui fluorito akmenėlius reikia būti atsargiems – vietoj violetinio fluorito geriau rinkitės žalią ar kitų spalvų, nes violetinei spalvai išgauti šis akmuo gali būti švitinamas.
Nefrito vanduo stiprins imunitetą, valys inkstus. Nefrito akmenėlį taip pat derėtų rinktis atsargiai – įsigykite tik iš patikimų prekybininkų, nes kaip nefritas gali būti parduodami visai kiti akmenys ar net padirbiniai.
Su nefritu puikiai dera okeaninis agatas ir chrizoprazas – šių mineralų mišinys šalins iš organizmo šlakus, skatins regeneracinius organizmo procesus, valys ne tik inkstus, bet ir kepenis.
Okeaninio arba klasikinio agato vanduo skatins organizmo regeneracinius procesus, pagerins bendrą sveikatos fizinę ir psichinę būklę. Suteiks ramybės, tvirtumo, stabilumo. Galima pridėti kalnų krištolo.
Chrizoprazo vanduo valys šlakus, stiprins širdį, ypač gerai esant priešinfarktinei arba poinfarktinei būklei. Rekomenduojama pridėti kalnų krištolo – jis tinkamai dozuos chrizoprazo poveikį ir nukreips ten, kur išties reikalinga. Chrizoprazo vanduo neturėtų būti vartojamas dideliais kiekiais. M. Giengeris rekomenduoja pradėti nuo 20 ml chrizoprazo vandens per dieną, palaipsniui didinant jo kiekį iki 200 ar net 500 ml per dieną.
Įvairiaspalvių kalcitų vanduo teigiamai veiks žarnyną, kaulus, odą. Suteiks stabilumo.
Pasitikėjimo savimi suteiks žaliojo avantiūrino ir prazemo vanduo. Šis mišinys padeda gydyti odos ligas, tinka perkaitus saulėje (gerti, apsipurkšti kūną).
Kalnų krištolo, raudonojo jaspio ir magnezito vanduo žadins medžiagų apykaitą, valys šlakus, padės mesti svorį.
Kaip ilgai galima vartoti mineralų vandenį?
Tiems, kas mėgsta kasdien gerti mineralų vandenį, rekomenduojama kas dvi tris savaites keisti vienus mineralus kitais tam, kad nepriprastų. Taip pat galima padaryti pertrauką – kartais organizmas pats apsisprendžia dėl tokios pertraukos, kuomet norisi gerti tik paprastą tyrą vandenėlį.
Anot M. Giengerio, ilgesnį laiką, kad ir keletą mėnesių, galima gerti vandenį, paruoštą iš rožinio kvarco, ametisto ir kalnų krištolo.
Kokių mineralų NEgalima naudoti geriamajam vandeniui paruošti?
Kaip jau buvo minėta, esama mineralų, iš kurių paruošto vandens negalima gerti dėl jų sudėtyje esančių sveikatai kenksmingų cheminių elementų. Geriant tokių mineralų vandenį galima netgi apsinuodyti. Vieni iš žinomesnių tokių mineralų yra azuritas, antimonitas arba stibnitas, kupritas, geležinis meteoritas (ne visi jį gali nešioti ir prie odos), malachitas, piritas ir kt. Itin nuodingi yra realgaras (arseno sulfidas) ir cinoberis arba cinabaritas (gyvsidabrio sulfidas). Mineralų vanduo neruošiamas iš lavos akmenėlių. Kai kurių mineralų negalima dėti į vandenį dėl to, kad jie jame tirpsta. Tokie yra halitas (akmens druska mažais kiekiais nekenksminga), alūnitas, galenitas (nuodingas). Sieros vanduo puikiai tinka kosmetinėms procedūroms, t. y. tinka tik išoriniam naudojimui.
„Todėl ieškant mineralų, skatinančių organizmo regeneraciją, daug saugiau yra rinktis mūsų lietuviškąjį titnagą.“
Pastaruoju metu gana dažnai galima išgirsti apie stebuklingą šungito vandens poveikį, gydantį nuo visų ligų. Taip, jo vandenį galima gerti. Kaip teigia šį akmenį tyrinėjusieji, išties šungitas (jo sudėtyje yra ~ 98 % anglies) teigiamai veikia kai kuriuos fizinius negalavimus. Tačiau būtina žinoti, kad jis turi stiprų šalutinį poveikį subtiliosioms žmogaus sistemoms, ieškantiems savęs skatina ambicijas ir puikybę, stabdydamas dvasinį vystymąsi. Todėl ieškant mineralų, skatinančių organizmo regeneraciją, daug saugiau yra rinktis mūsų lietuviškąjį titnagą.
Parengta pagal:
A. Ilgevičienė. „Akmenų knyga, arba Žingsnis į platesnį suvokimą“. I, III, IV tomai;
A. Ilgevičienė. „Gintaras“. Vilnius: 2009;
A. Ilgevičienė. „Raktas į akmenų karalystę“. Vilnius: Tiamata, 2016;
Astrėja. „Antropoteosofija: žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis“. II t. Vilnius: Tiamata, 2012;
M. Gienger. „Gydomųjų akmenų vaistinė: pagalba nuo A (astma) iki Ž (žvynelinė)“. Vilnius: Astėja, 2007;
M. Gienger, J. Goebel. „Gem Water: how to prepare and use more than 130 crystal waters for therapeutic treatments“. Forres: Earthdancer, 2007.