Kalnų krištolo poveikis žmogaus biofotonų emisijai: bandomasis tyrimas naudojant „Bio-Well“ technologiją.

Ar akmuo išties veikia?

Tyrimo autoriai neturi nė menkiausios abejonės – ilgametis mineralų taikymas praktikoje sau ir artimoje aplinkoje pasiteisino ir turi patikrintus patikimus rezultatus.

Vis dėlto šių dienų visuomenėje mineralų poveikis žmogui yra vertinamas kontroversiškai. Dėl moksliškai pagrįstų duomenų trūkumo ir internete paplitusios subjektyvios bei paviršutiniškos informacijos susiformavo du kraštutinumai: mineralų poveikio pervertinimas (beatodairiškas ir neatsakingas mineralų taikymas žmogui „nuo visų ligų“) arba mineralų poveikio ignoravimas.

Abu kraštutinumai atitolina nuo objektyvaus fakto, kad mineralai, kaip augalai ar kiti gamtos objektai, gali daryti įtaką žmogaus savijautai. 

Šiuo metu mineralų poveikis išlieka moksliškai neapibrėžtas – būtent šią problemą bandome tyrinėti ir spręsti prieinamomis priemonėmis. Šios temos aktualizavimas gali tapti tiltu dialogui su akademine visuomene, o taip pat pagrindu tolesniam mineralų terapijos vystymui ir kompetetingam jos taikymui žmogaus sveikatinimui. 

Mineralų terapeutų draugija nuo 2025 m. žengė svarbų žingsnį – ėmėsi kiekybinių mokslinių tyrimų, siekdama papildyti esamas empirines ir intuityviąsias žinias apie mineralų poveikį žmogui. Tai pirmas bandomasis tyrimas, kurio rezultatai yra publikuoti tarptautiniame recenzuojamame moksliniame žurnale EXTRICA (2026 m. birželio numeryje). Skaityti galite paspaudę šią nuorodą.

Autoriai

Audronė Ilgevičienė¹, Violeta Skinderienė¹, Darius Petronaitis², Šarūnas Jukna³, Alfonsas Vainoras⁴

1. Mineralų terapeutų draugija, audrone.ilgeviciene@mineraluterapeutai.lt, violeta.skinderiene@mineraluterapeutai.lt
2. KTU, darius.petronaitis@ktu.lt  
3. VU, sarunas.jukna@mf.stud.vu.lt
4. LSMU, alfonsas.vainoras@lsmu.lt; alfavain@gmail.com

Santrauka

Šio tyrimo tikslas – įvertinti natūralaus neapdoroto kalnų krištolo poveikį žmogaus organizmui, analizuojant biofotonų emisijos pokyčius naudojant neinvazinę „Bio-Well“ technologiją. Tyrime atlikti du eksperimentai. Pirmajame dalyvavo 120 asmenų, kuriems buvo registruojami biofotonų emisijos rodikliai prieš kalnų krištolo laikymą rankoje ir po. Kalnų krištolo kristalas buvo laikomas 10 minučių.. Antrajame tyrime su 28 dalyvėmis buvo vertinamas placebo efektas, lyginant stiklo ir kalnų krištolo poveikį. Duomenų analizė atlikta taikant Wilkoxono ženklintųjų rangų testą, Spearmano koreliacijos analizę ir aprašomąją statistiką, siekiant įvertinti pokyčių reikšmingumą ir tarpusavio sąsajas. Rezultatai parodė, kad po mineralo poveikio stebimas statistiškai reikšmingas bendros biofotonų emisijos energijos padidėjimas bei pokyčiai tam tikrose organizmo sistemose, ypač galvos smegenų ir širdies veiklos rodikliuose. Taip pat nustatyta, kad reakcija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus – vyresnių dalyvių grupėje fiksuotas streso rodiklių mažėjimas. Placebo tyrimas atskleidė, kad tiek stiklas, tiek mineralas sukėlė panašius pokyčius, – tai gali būti siejama su jų panašia chemine sudėtimi. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad organizmo atsaką į kalnų krištolo poveikį galima objektyviai registruoti taikant neinvazinius biofizinius metodus. Gauti duomenys suteikia preliminarų kiekybinį pagrindą tolesniems kristalų terapijos ir galimų jos veikimo mechanizmų tyrimams.

Įvadas

Mineralų ir kristalų panaudojimas lydi žmoniją nuo neatmenamų laikų – senovės Egipto, Mesopotamijos,  Indo slėnio ir kitose senosiose pasaulio kultūrose. Mineralai buvo naudojami maginiuose ritualuose ir gydomosiose procedūrose (Egipto „The Ebers Papyrus“, asirų ir babiloniečių „Abnu Šikinšu“tekstai). Mineralų poveikio taikymą rodo ir kai kurių mineralų pavadinimai: nuo senų laikų žmonijai žinomi mineralai neretai turėjo pavadinimus, nusakančius jų poveikio kryptį. Skirtingose pasaulio vietose ir skirtingose kultūrose galime pastebėti nemažai tokių pavyzdžių. Pvz., nefrito reikšmė (lot. nephrus) – inkstai – yra aiški sąsaja su jo poveikio žmogui specifika. Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas, laikomas šiuolaikinės medicinos tėvu, minėjo akmenų panaudojimą gydant tam tikras ligas [1]. Romėnai perėmė šias žinias ir naudojo akmenis tiek medicinoje, tiek papuošalams [2].

Rytų šalyse, ypač Altajaus ir Himalajų teritorijose, buvo ir yra įprasta gydytis tam tikslui rankomis sutrintų akmenų miltelių mišiniais. [3]–[6] Juos paskirdavo mokytojas gerti nustatytu laiku, su malda.

Viena žymiausių istorinių asmenybių, siejamų su akmenų taikymu žmogaus sveikatai ir ankstyvosiomis kristalų terapijos tradicijomis, buvo Hildegarda Bingenietė (1098–1179) – benediktinių abatė, daugelyje sričių pasižymėjusi mokslininkė, mistikė ir medicinos tekstų autorė, gyvenusi viduramžių Vokietijoje. Savo veikale „Physica (Liber subtilitatum diversarum naturarum creaturarum)“ Hildegarda aprašė įvairių natūralių medžiagų, įskaitant akmenis, savybes, jų poveikį žmogui ir galimą gydomąjį panaudojimą [7]. Vėliau šias idėjas iš naujo nagrinėjo Michaelis Giengeris knygoje „Die Heilsteine der Hildegard von Bingen“, kurioje Hildegardos aprašyti gydomieji akmenys buvo interpretuojami ir sisteminami šiuolaikinės kristalų terapijos kontekste [8].

Iki Renesanso laikotarpio įvairios natūralios medžiagos, įskaitant mineralus, buvo integrali gydymo praktikų dalis. Tačiau XVII–XVIII a., vystantis mokslinei medicinai ir farmakologijai, medicininė praktika palaipsniui perėjo prie chemiškai apibrėžtų ir eksperimentais pagrįstų gydymo metodų [9]. Dėl to tradiciniai gydymo būdai, įskaitant mineralų taikymą, buvo vis dažniau vertinami kritiškai ir laikomi nepakankamai pagrįstais moksliniais duomenimis.

Jane Ann Dow (1936–2008) dažnai laikoma viena svarbiausių asmenybių, prisidėjusių prie šiuolaikinės kristalų terapijos atgimimo. Jos veiklos dėka, po kelių šimtmečių pertraukos gydymo kristalais tradicija pradėjo formuotis iš naujo. Dow pabrėžė, kad žmogus yra ne vien fizinis kūnas, bet sudėtinga, vientisa sistema. Ji tikėjo, kad ateities medicina turėtų orientuotis į žmogų kaip integralią visumą [10].

Kitas svarbus moderniosios kristalų terapijos formavimosi pionerius buvo Michaelis Giengeris (1964–2014), kuris, remdamasis empiriniais tyrinėjimais, struktūruotai pateikė ir paaiškino mineralų poveikį žmogaus organizmui. Jis pastebėjo, kad mineralo poveikis susijęs su jo mineraloginėmis savybėmis, t. y. fizinių ir cheminių požymių visuma. M. Giengeris išskyrė bazinius faktorius, nusakančius mineralo poveikio pobūdį: geologines formavimosi sąlygas, cheminę sudėtį, kristalinę struktūrą (singonijas) ir spalvą [11]–[13]. 1995 m. M. Giengeris įkūrė Tarptautinę akmenų gydomųjų savybių tyrimo organizaciją („Forshung und Entwicklung der Steinheilkunde“ – „SHK-Forshung“), kurioje susistemino ir empiriškai pagrindė mineralų terapijos taikymą, remdamasis ilgamete praktinių stebėjimų baze ir mineraloginių savybių analize. Organizacija labai aktyviai veikė iki pat jo mirties. 

M. Giengerio veikla tiesiogiai susijusi su mineralų terapijos vystymusi Lietuvoje. 1995 m. Audronė Ilgevičienė, įkūrusi Astromineralogijos centrą „Pars Fortunae“, nuo 2000 m. kartu su M. Giengeriu tęsė empirinius tyrinėjimus. Aktyvus ir intensyvus darbas pritraukė įvairių profesijų žmones mokytis, praktikuotis, dalyvauti šiuose tyrinėjimuose. 2017 m. A. Ilgevičienės iniciatyva buvo įsteigta asociacija Mineralų terapeutų draugija,apjungianti įvairių profesijų žmones, taikančius mineralus savo sveikatinimosi reikmėms. Šitaip po beveik tris dešimtmečius trukusios nuolatinės ir intensyvios praktinės veiklos išsigrynino dar gilesnė mineralų terapijos sistema – unikali, su instrukcijomis ir išsamiais paaiškinimais. Šis ilgas darbas keitė mineralų terapijos kokybę į nuoseklią, metodišką mineralų taikymo žmogaus fizinei, emocinei, proto ir dvasinei sveikatai sistemą. [14]–[17]

Mineralų poveikis žmogui šių dienų visuomenėje yra vertinamas kontraversiškai. Vyrauja subjektyvi ir dažnai nepagrįsta nuomonė apie mineralus, gausu piktnaudžiavimo ir visuomenę klaidinančios informacijos. Tai palaiko paviršutinišką ir vartotojišką požiūrį į mineralų poveikį žmogui ir diskredituoja šią nuo seno žmonijos taikomą sritį. Dėl riboto mokslinio pagrindimo ir internete plačiai paplitusios subjektyvios bei paviršutiniškos informacijos susiformavo du kraštutinumai: visuomenėje vyraujantis beatodairiškas ir neatsakingas mineralų taikymas žmogui „nuo visų ligų“ pervertinant jo poveikį, lygiai kaip ir mineralų poveikio ignoravimas – tai kraštutinumai, abu atitolinantys nuo objektyvaus fakto, kad mineralai, kaip augalai ar kiti gamtos objektai, gali turėti vienokį ar kitokį poveikį. Šiuo metu mineralų poveikio atžvilgiu egzistuoja mokslinis neapibrėžtumas, kurį prieinamomis priemonėmis bandome tyrinėti ir spręsti.

Pastaruoju metu atsiradus technologijoms, integraliai vertinančioms žmogaus organizmo būseną (Kirlijano fotografija), atsirado galimybė objektyviai vertinti mineralų poveikį žmogui. Šiam tikslui naudojome K. Korotkov sukurtą ir pasaulyje pripažintą technologiją „Bio Well“ [18], [19]. Dujų išlydžio vizualizacijos, dar vadinamos elektrofotonine vaizdinimo technologija, metodas yra neinvazinis biofizinis būdas registruoti itin silpną fotonų emisiją iš žmogaus audinių. Šis metodas pagrįstas aukštos įtampos impulso sukeltu elektronų emisijos reiškiniu, kuris leidžia fiksuoti koroninio išlydžio signalus nuo odos paviršiaus ir juos analizuoti skaitmeniniu būdu [18]. Gautų signalų analizė siejama su bendrąja organizmo funkcine būkle [19].

Biofotonų emisijos tyrimų kontekste viena iš ankstyvųjų sisteminių apžvalgų yra Fritz-Albert Popp ir bendraautorių 1988 m. publikacija, kurioje apibendrinti tuo metu sukaupti duomenys apie itin silpną spontaninę fotonų emisiją biologiniuose audiniuose ir organizmuose. Šiame darbe buvo suvienodinta terminija, įtvirtinant „biofotonų emisijos“ sąvoką, ir pasiūlytos teorinės interpretacijos, siejančios šį reiškinį su biologiniais procesais [20]. Vėlesniuose tyrimuose ši publikacija dažnai minima kaip svarbus atspirties taškas, paskatinęs tolesnę šios srities eksperimentinę ir teorinę plėtrą [21], [22].

Ši metodika pasirodė pakankamai jautri tiriant tokias sritis, kaip žmogaus psichologinė būklė, autonominės nervų sistemos aktyvumas bei streso lygis. Tyrimai parodė, kad „Bio-Well“ parametrai koreliuoja su širdies ritmo variabilumu, kraujospūdžiu ir kitais fiziologiniais rodikliais, atspindinčiais autonominės nervų sistemos veiklą [23]. Kai kuriuose tyrimuose šis metodas naudotas stebėti terapinių intervencijų, pvz., osteopatinio gydymo poveikį [24]. Nustatyta, kad „Bio-Well“ analizės parametrai gali būti siejami su metaboliniais ir klinikiniais rodikliais, tokiais kaip gliukozės kiekis kraujyje ar bendras organizmo funkcinis rezervas [25]. Be to, bandyta formuoti normatyvinius šios metodikos rodiklius skirtingoms populiacijoms, – tai rodo augantį jos taikymą moksliniuose tyrimuose [26].

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar trumpalaikis kalnų krištolo poveikis yra susijęs su išmatuojamais biofotonų emisijos parametrų pokyčiais, naudojant „Bio-Well“ technologiją.

Metodai

Tirti asmenys. Atlikti du eksperimentiniai tyrimai. Pirmajame ištirti 120 asmenų, 99 moterys, amžiaus vidurkis (M+-SDEV) 45,29+/-7,16 m., ir 21 vyras, kurių amžiaus vidurkis 47,54+/-11,76 m. Antru tyrimu tirta stiklo įtaka placebo grupei. Tyrime dalyvavo 28 moterys, amžiaus vidurkis 47,19+/-10,55 m.

Tyrimo metodai

Pirmo tyrimo metu bandymas buvo atliekamas asmeniui sėdint. Įėjęs į tyrimo patalpą asmuo 10 min. ramiai pasėdėdavo, būdavo atliekama biofotonų emisijos registracija. Paskui 10 min. kairėje rankoje laikė kalnų krikštolo kristalą (300 g svorio) sėdint (1 pav.), po to vėl buvo atliekama biofotonų emisijos registracija. Kalnų krikštolas, bespalvė kvarco atmaina, buvo pasirinkta tyrimui dėl empiriškai pastebėtų specifinių savybių – greito energinio poveikio, dėl kurio jo poveikis biofotonų emisijai gali būti ypač greitas. Šio tyrimo tikslas buvo objektyviai įvertinti pasirinkto mineralo poveikį biofotonų emisijai. Tyrimas buvo neinvazinio pobūdžio, kiekvienas dalyvis užpildė ir savanoriško dalyvavimo sutikimo formą.

Antro tyrimo metu tirtos tik moterys. Iš pradžių atliekama pirma biofotonų emisijos registracija. Po to asmeniui paduodamas ryšulėlis teigiant, jog jame yra pirmas akmuo (o iš tiesų maišelyje buvo stiklo gaminys, imituojantis natūralų mineralą). Palaikius ryšulėlį 10 min., vėl atliekama antra biofotonų emisijos registracija. Tuomet pirmas ryšulėlis pakeičiamas antru, teigiant, kad jame yra antras akmuo (šiuo atveju jame buvo natūralus kvarco kristalas – kalnų krištolas) ir, palaikius ryšulėlį 10 min., atliekama trečia biofotonų emisijos registracija (Prieš – Placebas – Mineralas). Tiriamasis asmuo su maišelių turiniu nebuvo supažindinamas.

Reikėtų pastebėti, jog tiek kalnų krištolas, tiek stiklas yra SiO₂, t. y. vienodos cheminės sudėties. Vis dėlto skiriasi jų formavimosi sąlygos ir kristalinė sandara. Stiklas yra nenatūralios kilmės, žmogaus pagamintas produktas ir yra amorfinio pavidalo (nekristalinė) medžiaga. Kalnų krištolas – natūralus neapdorotas mineralas, formavęsis natūralioje geologinėje aplinkoje. Jis turi trigoninę singoniją, t. y. tvarkingą dalelių išsidėstymą pagal jai būdingus simetrijos požymius. Pagal CIBJO standartus, natūralus neapdorotas mineralas apibrėžiamas remiantis jo kilme ir formavimosi procesu, t. y. mineralas, kuris yra susiformavęs gamtoje vykstant geologiniams procesams be žmogaus įsikišimo [27].

Kalnų krištolas – tai bespalvė makrokristalinio kvarco atmaina, oksidų klasės mineralas. Vienas gausiausiai Žemės plutoje randamų mineralų. Kietumas pagal Moso skalę – 7. Naudoto kristalo pavyzdys pateiktas 1 pav.

Registravimo metodika. Registravimas vykdytas „Bio-Well“ įrenginiu. Skenavimo procedūra yra greita, paprasta ir neinvazinė. Gamintojo duomenimis, prietaisas yra registruotas FDA kaip medicininė technologija (registracijos Nr. 3014299556) ir turi ES bei UL sertifikatus. Registravimo įrenginys pateiktas 2 pav.

Analizės metodika. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinę įrangą. Pagrindiniams „Bio-Well“ parametrams apibendrinti taikyta aprašomoji statistika. Buvo vertinamas streso indeksas, bendra registruota energija, organų sistemų disbalansas ir atrinkti su konkrečiomis organų sistemomis susiję energijos rodikliai. Rezultatai pateikiami kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis (M ± SN). Kadangi nebuvo daroma prielaida, kad tiriamųjų kintamųjų skirstiniai atitinka normalųjį skirstinį, statistiškai reikšmingiems pokyčiams tarp matavimų prieš poveikį ir po jo įvertinti taikytas Wilcoxono ženklintųjų rangų testas. Atskiros analizės atliktos moterų ir vyrų grupėse, o moterų grupė papildomai suskirstyta pagal amžiaus medianą į jaunesnių ir vyresnių dalyvių pogrupius. Tiriamųjų parametrų tarpusavio ryšiams įvertinti taikyta Spearmano ranginė koreliacijos analizė, įtraukiant streso indeksą, bendrą energiją, organų disbalansą ir atrinktus su konkrečiomis organų sistemomis susijusius energijos rodiklius. Statistinio reikšmingumo lygmuo nustatytas p < 0,05.

Rezultatai

Pirmiausia siekėme nustatyti, ar kalnų krištolo poveikis sukelia išmatuojamą atsaką. Ištyrėme moterų ir vyrų grupes atskirai, parametrai pateikti 1 lentelėje. Nors naudota sistema pateikia 1496 išvestinius parametrus, šiame straipsnyje palyginome tik kelis pirmus, esminius rodiklius, integraliai įvertinančius asmens streso lygio kitimą, bendrą biofotonų emisijos intensyvumą „Energy“[J*10^-2] bei to švytėjimo apibendrintą disbalansą skirtingose organų sistemose. Suprasdami, jog toks subtilus poveikis gali skirtis skirtingoms lytims, tiriamųjų grupę išskaidėme į moterų (N99) ir vyrų grupes (N21). Šių grupių reakcijos pirmojo tyrimo metu pateiktos 1 lentelėje. Vyrų grupė toliau nebuvo analizuojama dėl nedidelio tiriamųjų skaičiaus ir nežymaus poveikio, keliančio abejonių rezultatų patikimumui.

1 lentelė. Matome pasirinktų parametrų duomenis – streso, energijos (bendra registruojamų biofotonų emisijos energija), bei disbalanso tarp skirtingų organų sistemų. Patikimi skirtumai joje pažymėti paryškintai.

Nr.	Parametras	Moterys, N99	Vyrai, N21
1	Stresas, prieš	3,33+/-1,02	3,19+/-,51
	Stresas, po	3,29+/-1,02	3,41+/-,12
2	Energija, prieš	45,48+/-8,61	48,1+/-6,65
	Energija, po	46,55+/-6,84	46,21+/-7,6
3	Disbalansas, prieš	-2,37+/-12,57	0,84+/-5,34
	Disbalansas, po	1,29+/-9,58	3,33+/-8,2

Siekiant detaliau pasižiūrėti tirto poveikio įtaką skirtingo amžiaus moterims, visą tiriamųjų grupę padalinome per medianą („Amžius>47 m.“ vyresniųjų grupę ir „amžius<47 m.“ jaunesniųjų grupę) į dvi grupes. Tirtų parametrų pokyčius matome 2 lentelėje. Patikimas skirtumas tarp „prieš“ ir „po“ poveikio pažymėti paryškintai.

2 lentelė. Skirtingų amžiaus grupių moterų atsakas prieš ir po kristalo laikymo kairėje rankoje. Duomenys pateikiami kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis (M ± SN). Statistiškai reikšmingi skirtumai pažymėti paryškintu šriftu.

Nr.	Parametras	Moterys, (Amžius<47 m.) N50	Moterys,  (Amžius>47 m.) N47
1	Stresas, prieš	3,32+/,87	3,35+/-1,17
	Stresas, po	3,41+/-1,16	3,17+/-,85
2	Energija, prieš	46,33+/-8,12	44,55+/-9,08
	Energija, po	46,98+/-6,64	46,12+/-7,08
3	Disbalansas, prieš	-1,96+/-9,44	-2,78+/-2,17
	Disbalansas, po	0,39+/-8,89	2,21+/-1,46

Stebėjome streso indekso augimą jaunesnių moterų grupėje ir jo mažėjimą vyresnių moterų grupėje. Energijos indekso dydis abiejose grupėse augo. Suprasdami, kad savo tyrime taikome ypač žemo intensyvumo poveikį, darėme prielaidą, jog šiam poveikiui skirtingos sistemos reaguos labai skirtingai. Nagrinėdami visą sąrašą gautų parametrų pastebėjome, jog ypač išsiskiria tam tikrų sistemų pokyčiai. Patikimiausiai sureagavusias sistemas išskyrėme ir pateikėme paryškintai (3 lentelė).

3 lentelė. Su organų sistemomis susiję energijos rodikliai moterų grupėje pirmojo tyrimo metu (N = 99).

Nr.	Parametrai – organų sistemų energijos	Prieš	Po	P reikšmė
1	Galva	4.1071+/-.84354	4.2609+/-.71705	0.024
2	Smegenų žievė	3.8977+/-.09348	4.0836+/-.08804	0.014
3	Kardiovaskulinė sistema	4.3532+/-.09601	4.4892+/-.07776	0.027

Stebėjome ryškesnį, patikimą būtent galvos smegenų bei širdies sistemų energijos pokytį moterų grupėje.

Antrojo eksperimento metu, tirdami placebo efektą, stebėjome reikšmingą biofotonų energijos indekso pokytį (4 lentelė). Manome, jog kitų dydžių nereikšmingą pokytį lėmė nedidelis tirtų asmenų antrojo tyrimo metu skaičius.

4 lentelė. Tiriamieji parametrai antrojo tyrimo metu.

Parametrai, N28, moterys	Vidurkis (Mean)	Standartinis nuokrypis	P reikšmė prieš–po palyginimui
Stresas, prieš	2.8004	.35048
Stresas, placebas	2.8439	.40549	n.r.
Stresas, mineralas	2.7868	.36950	n.r.
Energija, prieš	53.2850	5.38380
Energija, placebas	54.4557	4.94911	.053
Energija, mineralas	55.0268	4.79498	.010
Organų disbalansas, %, prieš	2.7532	8.11872
Organų disbalansas, %, placebas	.1621	6.45422	n.r.
Organų disbalansas, %, mineralas	.3707	8.14471	n.r.

Tačiau, panagrinėję atskirų sistemų kitimus antro tyrimo metu, stebėjome akivaizdžius, patikimus, galvos, smegenų ir širdies energijos indekso pokyčius tiek mineralų poveikio metu, tiek placebo metu (5 lentelė). Šis rezultatas mus nustebino, tačiau vėliau supratome, jog čia nieko keisto nėra. Ir mineralas, ir placebo buvo viena ir ta pati medžiaga – SiO₂. Taigi ir rezultatą gavome panašų.

5 lentelė. Su skirtingomis organų sistemomis susiję energijos rodikliai antrojo tyrimo metu.

Parametrai, organų sistemos energija N28, Moterys	Vidurkis	Standartinis nuokrypis	P reikšmė prieš–po palyginimui
Galva, prieš	4.6261	.68267
Galva, placebas	4.8614	.69571	0.014
Galva, mineralas	4.9154	.82394	0.013
Smegenų žievė, prieš	4.3154	.60924
Smegenų žievė, placebas	4.6861	.77848	0.003
Smegenų žievė, mineralas	4.8054	.68788	0.000
Kardiovaskulinė sistema, prieš	4.8621	.61807
Kardiovaskulinė sistema, placebas	5.0775	.67618	0.031
Kardiovaskulinė sistema, mineralas	5.1368	.67591	0.003

Detaliau panagrinėjome tirtų dydžių tarpusavio koreliacijas pagal Spearman. Matome, jog šios tirtos sistemos drauge reikšmingai koreliavo su bendru energijos indeksu, tačiau tarpusavyje patikimai koreliavo galvos smegenų bei širdies energijos indeksai. Inkstų energijos indekso koreliacija su kitomis sistemomis buvo nereikšminga. Na ir visai natūraliai atrodė streso indekso bei sistemų energijos indeksų neigiama koreliacija – kuo didesnis stresas, tuo mažesnė sistemų energetika.

6 lentelė. Koreliacijos tarp skirtingų parametrų prieš tyrimą. Spearman koreliacijos koeficientas.

	Stresas_B	Energija_B	Organų disbalansas_B	Galva_B	Kardiovaskulinė sistema_B	Inkstai_B
Stresas_B	1.00	-0.62	-0.23	-0.62	-0.61	-0.34
Energija_B	-0.62	1.00	0.17	0.86	0.85	0.69
Organų disbalansas._B	-0.23	0.17	1.00	0.10	0.07	0.21
Galva_B	-0.62	0.86	0.10	1.00	0.83	0.39
Kardiovaskulinė sistema_B	-0.61	0.85	0.07	0.83	1.00	0.44
Inkstai_B	-0.34	0.69	0.21	0.39	0.44	1.00

Analogiškai atrodė ir sąsajos, palyginus koreliacijas tarp tirtų dydžių prieš ir po pirmo tyrimo moterų grupėje (N99) (7 lentelė).

7 lentelė. Koreliacijos tarp skirtingų parametrų prieš ir po tyrimo. Spearman koreliacijos koeficientas (N99).

	Stresas_A	Energija_A	Organų disbalansas_A	Galva_A	Kardiovaskulinė sistema_A	Inkstai_A
Stresas_B	0.78	-0.52	0.13	-0.54	-0.51	-0.25
Energija_B	-0.46	0.75	-0.15	0.70	0.68	0.51
Organų disbalansas.B	-0.10	-0.04	0.14	-0.02	-0.05	0.02
Galva_B	-0.49	0.64	-0.10	0.76	0.66	0.27
Kardiovaskulinė sistema_B	-0.48	0.64	-0.16	0.65	0.74	0.35
Inkstai_B	-0.17	0.47	-0.08	0.29	0.30	0.54

Matome, jog patikimai koreliavo bendras energijos indeksas bei galvos smegenų ir širdies sistemos, tačiau inkstų energijos indekso sąsajos buvo šiek tiek skirtingos.

Panagrinėjome pirmojo tyrimo metu gautus rezultatus naudodami  ir „Wilcoxon signed rank test“ kriterijų. Iš pradžių formalizuosime darbe sprendžiamą uždavinį ir aptarsime šio uždavinio sprendimo metodus.

Apibrėžkime kintamuosius:

•  nagrinėjamos charakteristikos reikšmė prieš eksperimentą;
•  charakteristikos reikšmė po eksperimento (po mineralo poveikio).

Norėdami įvertinti mineralo poveikį charakteristikai, stebime asmenų grupę. Išmatavę charakteristikos reikšmę iki ir po eksperimento, gauname atitinkamas imtis ir

Kadangi kintamųjų skirstiniai nėra normalieji, o kintamieji ir nėra nepriklausomi, nes tų pačių asmenų charakteristikos matuojamos iki eksperimento ir po eksperimento, tai Stjudento kriterijaus taikymas yra nekorektiškas. Pasirinkome Wilkoxono ženklų („Wilcoxon signed rank test“) kriterijų.

Vilkoksono ženklų kriterijus. Tarkime, kintamieji  ir  yra priklausomi tolydieji atsitiktiniai dydžiai. Tikriname hipotezę:

Apskaičiuojame kiekvienos stebėjimų poros skirtumą

Jei dᵢ = 0, tai šios reikšmės tolesniems skaičiavimams nenaudojame, o imties didumą laikome lygiu reikšmių, nelygių 0, skaičiui. Randame absoliučiuosius didumus  ir juos ranguojame. Rangas, atitinkantis neigiamą  reikšmę, vadinamas neigiamuoju, rangas, atitinkantis teigiamą reikšmę, vadinamas teigiamuoju. Apskaičiuojame teigiamų rangų sumą, kurią pažymime. Kai stebėjimų skaičius yra nedidelis (n ≤ 25), sudarytos kriterijaus kritinių reikšmių lentelės. Kai stebėjimų skaičius yra didesnis, statistikos pasiskirstymą aproksimuojame standartiniu normaliuoju pasiskirstymu, t. y.

čia

Tuomet

čia  – standartinis normalusis atsitiktinis dydis.

Toliau pereiname prie mūsų statistinio tyrimo. Kadangi eksperimentų metų buvo sukaupta informacijos apie didžiulį skaičių organizmo charakteristikų, šiame straipsnyje neįmanoma visas jas apžvelgti. Pateiksime tik dalį atlikto tyrimo.

8 lentelė. Patikimi pokyčiai nustatyti tyrimo metu, pagal Wilkoxono testą

Nr.	Parametras	Wilkoxono ženklų kriterijus p_
1.	Organų disbalansas, %	0.00447
2.	Vyrai – stresas	0.03115
3.	Vyrai – inkstai	0.04001
4.	Moterys – organų disbalansas, %	0.01725
5.	Moterys – galva	0.0482
6.	Moterys (amžius >47 m.) – organų disbalansas, %	0.02688

Iš 8 lentelės matyti, kad visais lentelėje pateiktais atvejais, Wilkoxono ženklų kriterijaus p-reikšmė mažesnė už 0.05, todėl visais lentelėje pateiktais atvejais atmestina. Vadinasi, lentelėje pateiktų parametrų atvejų skirstiniai prieš eksperimentą ir po eksperimento statistiškai reikšmingai skiriasi.

Diskusija

Gauti rezultatai rodo, kad trumpalaikis kristalo poveikis yra susijęs su nedideliais, tačiau statistiškai reikšmingais biofotonų emisijos parametrų pokyčiais. Šie pokyčiai gali būti paaiškinami tuo, jog mineralų poveikis žmogaus organizmui yra subtilus. Remiantis turima literatūra, šis tyrimas galimai yra vienas pirmųjų, parodančių šių sąsajų statistinį reikšmingumą.

Visi gyvi organizmai spontaniškai skleidžia itin silpną šviesos spinduliuotę – maždaug 10²–10³ fotonų per sekundę kvadratiniame centimetre, kuri atsiranda dėl sužadintų elektroninių būsenų, susiformuojančių oksidacinių metabolinių procesų metu [22]. Šiame tyrime naudota „Biowell“ sistema suteikia galimybę registruoti tokią spinduliuotę.

„Bio-Well“ technologija, analizuodama pirštų dujų išlydžio vaizdus, taiko projekcinį modelį, pagrįstą akupunktūros taškais ir meridianais. Šio modelio pagrindu išvestiniai parametrai siejami su įvairių organų sistemų funkciniais aspektais. Tokiu būdu technologija leidžia netiesiogiai įvertinti organizmo funkcinę būklę [18], [28]. Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai reikšmingai padidėjo „Bio-Well“ registruojamų signalų intensyvumas, siejamas su smegenų žievės, galvos ir kardiovaskulinės sistemos projekciniais rodikliais. Tyrėjai, empiriškai tyrinėję mineralų poveikį, pastebėjo, jog mineralų poveikis pirmiausia pasireiškia kognityvinių funkcijų ir suvokimo lygmenyje, vėliau pereina į emocinę sritį ir galiausiai atsispindi fiziniame kūne [11]-[17]. Taip pat įdomus pastebėjimas, jog statistiškai reikšmingai sureagavo kardiovaskulinė sistema, tai gali būti paaiškinta glaudžia smegenų ir širdies organų sistemos sąsaja, kuri yra išsamiai aprašyta Oxfordo mokslininkų atliktuose neurokardiologijos tyrimuose [29] bei išsamiai ištirta Širdies matematikos instituto vadovo Rollin McCraty [30], [31].

Nors „Bio-Well“ technologija vis dar vertinama kritiškai dėl matavimo patikimumo ir rezultatų interpretacijos, per pastaruosius metus sukaupta reikšminga tyrimų apimtis rodo jos potencialą analizuojant įvairias fiziologines ir psichofiziologines būsenas bei jų pokyčius. Pavyzdžiui, sisteminės apžvalgos duomenimis, į kurią buvo įtraukti 136 mokslo darbai (26 sisteminės apžvalgos, 19 atsitiktinių kontroliuojamų tyrimų, 18 atvejų aprašymų ar serijų, 13 kohortinių tyrimų), nustatė, jog dujų išlydžio vizualizacijos (DIV) metodas yra lengvai naudojamas ir įvairiapusiškas diagnostikos įrankis. Šis metodas gali būti naudojamas gydymo efektyvumui įvertinti (pvz., prieš ir po procedūrų), emocinių ir somatinių būsenų stebėjimui, funkcinių organizmo pokyčių vertinimui [23]. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame 56 kolorektaliniu vėžiu sergantys asmenys buvo lyginami su sveikais asmenimis, parodė, jog DIV parametrai iš esmės skiriasi tarp žmonių su kolorektalinėmis neoplazijomis ir sveikų kontrolinių asmenų, – tai leidžia manyti, jog DIV technologija gali būti naudinga kaip pagalbinis būdas atrankinei diagnostikai [32].

Dar viena sisteminė apžvalga, kurioje analizuoti 42 moksliniai tyrimai, parodė, jog DIV metodas turi potencialą identifikuoti funkcinį nukrypimą nuo normos tam tikroms organizmo sistemoms, ypač – endokrininės ir imuninės sistemos sutrikimams. Taip pat DIV gali būti naudojama vertinant gerovę sveikiems asmenims bei stebint intervencijų poveikį žmogui, pvz., pratimų, meditacijos, akupunktūros, muzikos terapijos ar masažo [33]. Taigi tyrimai, kurie naudojo DIV metodą, parodė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp sveikų ir patologinių grupių pagal tokius parametrus kaip emisijos plotas, intensyvumas ir entropija.

Prospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 200 neuropatinį skausmą patiriančių asmenų, nustatė, jog DIV metodas statistiškai reikšmingai koreliuoja su psichologiniu stresu, tačiau beveik nesusijęs su somatinio (nociceptinio) skausmo intensyvumu [34]. Tai leidžia manyti, jog DIV metodas gali būti specifiškas nerimo ar psichologinio streso biomarkeris.

Alternatyvios medicinos požiūriu, žmogaus kūnas yra sudėtinga sistema, kurią sudaro ne tik fizinis kūnas, tačiau ir bioenergetinė („biofield“) sistema, kuri apibrėžiama kaip kompleksinė elektromagnetinių, kvantinių ir biocheminių sąveikų visuma [19], [35]. Šiame modelyje liga suprantama kaip energetinės pusiausvyros sutrikimas, kuris ilgainiui gali pasireikšti fiziniais simptomais. Autoriai integruoja įvairias alternatyvios medicinos kryptis, tokias kaip akupunktūra, homeopatija ir mineralų terapija, priskirdami jas prie „rezonancinės medicinos“ metodų. Mineralai šiame kontekste apibūdinami kaip struktūriškai stabilios medžiagos, galinčios sąveikauti su žmogaus energetiniu lauku per rezonanso principą [36]. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad gyvos sistemos gali būti jautrios itin mažo intensyvumo signalams, o ląsteliniai procesai gali būti moduliuojami elektromagnetinių laukų poveikiu [37]. Taigi žmogus yra vientisa energinė sistema, o liga šiuo atveju – yra šios sistemos disbalansas. Žmogaus organizmas gali būti suprantamas kaip sistema, jautri išoriniams dažniams ir vibracijoms [38], todėl mineralų ir žmogaus energetinės sistemos sąveika siejama su psichofiziologinės pusiausvyros palaikymu ir natūralių savireguliacijos procesų aktyvinimu.

Mineralų poveikis žmogaus organizmui taip pat gali būti aiškinamas pasitelkiant kvantinių procesų sampratą, ypač nagrinėjant jų galimą sąveiką su neuronų ir kitų kūno lastelių mikrotubuliais. Kristalinė mineralų gardelė, priklausomai nuo ją sudarančių atomų masės ir krūvio, formuoja specifinę struktūrą, kuri sąveikauja su kvantiniais laukais. Tokios struktūros gali generuoti kvantinius ir elektromagnetinius svyravimus, įskaitant nulinės temperatūros fluktuacijas. Esant arti biologinių audinių, šie svyravimai gali veikti ląsteles, aktyvuodami jose esančius jautrius molekulinius mechanizmus. Remiantis prof. Stuarto Hameroffo darbais [39]–[42], mikrotubuliai yra gausiai paplitę visose ląstelėse, ypač neuronuose, todėl jie gali būti viena iš pagrindinių sąveikos vietų. Tikėtina, kad poveikis pirmiausia pasireiškia tubulino baltymų (alfa ir beta tubulinų) struktūroje, galimai keičiant jų kvantines būsenas ir elektronų pasiskirstymą. Panašias idėjas nagrinėja ir Rogerio Penrose’o darbai, kuriuose aptariami kvantiniai procesai mikrotubulių lygmenyje [43], [44].  Tokie pokyčiai gali inicijuoti silpną fotonų emisiją, kuri savo ruožtu gali aktyvuoti mitochondrijų funkciją. Sužadintos mitochondrijos gali skleisti biofotonus, taip perduodamos signalą tiek ląstelės viduje, tiek į aplinkinius audinius per  primo vaskulinę sistemą („primo vascular system“) ar tarpląstelinę terpę [22]. Be to, informacijos perdavimas gali vykti ir per elektrinius impulsus, vadinamus solitonais, kurie leidžia koordinuoti atsaką tarp ląstelių [45].

Taigi galima kelti hipotezę, kad mineralų poveikis gali būti perduodamas per įvairius kvantinės fizikos ir biofizikos mechanizmus. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kai kurie iš šių kelių nėra galutinai įrodyti ir greičiausiai nėra vieninteliai. Galimos ir alternatyvios sąveikos kryptys, pavyzdžiui, per DNR molekules, baltymus, ląstelių membranas ar elektromagnetinius laukus. Šių procesų detalesnis ištyrimas šiuo metu yra ribojamas technologinių galimybių, todėl būtini tolimesni tarpdisciplininiai tyrimai.

Mūsų atliktas tyrimas praplečia žmogaus ir aplinkos sąsajų vertinimus ir siūlo naujas galimybes tokių sąsajų įprasminimui nagrinėjant žmogaus sveikatos dedamąsias. Tai evoliucinis postūmis tokių sąsajų nagrinėjime. Apie panašius šiuolaikinio mokslo postūmius kalba ir Krauss [46].

Apibendrinant galima teigti, kad šio tyrimo rezultatai pateikia duomenis, rodančius mineralų poveikį žmogaus biofotonų emisijai. Gauti rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, o tolesni tyrimai turėtų būti orientuoti į griežtesnę metodologinę kontrolę, didesnes imtis bei mechanizmų paaiškinimą, siekiant nustatyti šių reiškinių biologinį pagrindą ir praktinę reikšmę. Papildomai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimo metu stebėti efektai buvo santykinai nedideli. Tai gali būti susiję su mažo intensyvumo poveikiu, ribotu imties dydžiu (ypač vyrų grupėje) bei dideliu individualiu variabilumu. Tokie veiksniai būdingi ankstyvos stadijos bandomiesiems tyrimams ir pabrėžia poreikį didesnio masto, griežčiau kontroliuojamiems eksperimentams.

Išvados

1. Tyrimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi biofotonų emisijos pokyčiai rodo, kad mineralų poveikis žmogaus organizmui gali būti objektyviai registruojamas taikant neinvazinius biofizinius metodus.
2. Nustatyta, kad reakcija į mineralų poveikį pasižymi individualumu – stebėti skirtumai tarp skirtingų tiriamųjų, įskaitant galimus su amžiumi ir lytimi susijusius atsako ypatumus.
3. Gauti duomenys leidžia manyti, kad mineralų poveikis nėra vienalytis, o gali būti susijęs su specifiniais pokyčiais atskirose organizmo sistemose, ypač galvos smegenų ir kardiovaskulinėje srityse.
4. Placebo kontroliuoto eksperimento rezultatai rodo, kad dalis stebimų efektų gali būti susiję su nespecifiniais ar psichofiziologiniais mechanizmais, todėl tolesni tyrimai turėtų būti orientuoti į griežtesnį eksperimentinį dizainą, siekiant atskirti specifinį mineralų poveikį nuo bendrų poveikio veiksnių.

Biografijos

Literatūra