Angelitas – įsiklausymas į save ir kitus

Straipsnio autorė Rasa Terbetienė

Mineralų terapeutų draugijos tyrėjų grupė, tyrinėjusi angelito poveikį žmogaus fiziniam kūnui, emocijoms, protui ir dvasiniams potyriams, šiame straipsnyje dalinasi savo patyrimais ir atradimais. Mineralų tyrinėtojai aptiko daugialypį, daugiaplanį šio mineralo poveikį žmogui, kuris, kaip ir galima numanyti iš akmens pavadinimo, gali veikti nenuspėjamai ir paslaptingai.

Angelitas – tai anhidrito rūšis. Taip vadinamas pusiau skaidrus šviesiai melsvos, melsvai pilkšvos spalvos anhidritas, randamas Peru.

Angelitas (nuotraukos šaltinis: www.mindat.org)

Kitos anhidrito rūšys gali būti bespalvės, baltos, violetinės-rausvos, pilkos ar net purpurinės spalvos. Anhidritas – tai sulfatų klasės mineralas, chemiškai sudarytas iš kalcio sulfato CaSO4., o jo kietumas pagal Moso skalę – 3,5. Pavadinimas kildinamas iš graikiško žodžio „anhydrous“, kuris reiškia „neturintis vandens“. Anhidritui reaguojant su vandeniu, susidaro gipsas (CaSO4·2H2O). Dėl savo panašumo į gipsą, anhidritas naudojamas ir kaip statybinė medžiaga.

Anhidritas (nuotraukos šaltinis: www.mindat.org)

Reikia pastebėti, kad anhidrito randama ir Lietuvoje. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvos žemės gelmėse, netoli Kauno esančiame Pagirių gipso ir anhidrito telkinyje aptikta 119 mln. m3 labai gryno (CaSO4 kiekis 97-98 %) anhidrito. Tai milžiniški aukštos kokybės ištekliai, kuriuos panaudojus, atsivertų galimybės naujai ūkio šakai Lietuvoje, todėl planuojama anhidritą naudoti chemijos, statybinių medžiagų pramonėje.

Žmogaus fiziniame kūne, kaip pastebėjo mineralą nešioję tyrėjai, angelitas gali sukelti laikiną gerklės skausmą, kuris nukreipia žvilgsnį į bendravimo ir saviraiškos per žodį temą. Gerklė, kaip rašoma dvasinės krypties literatūroje, susijusi su penkta čakra, dar vadinama komunikacijos centru. Šis centras atsakingas už gebėjimą palaikyti darnius santykius ir harmoningai bendrauti. Angelitas išryškina šios temos problematiką, suteikdamas galimybę žmogui dar kartą peržiūrėti bendravimo ir santykių kokybę. Jis skatina išsakyti tai, kas dėl vienų ar kitų priežasčių liko neišsakyta. Bendraujant jis padeda aiškiai išsakyti norimą mintį ir jausti atsakomybę už žodį, o santykiuose – skatina empatiją ir toleranciją, gebant įsiklausyti ir suprasti kitą.

Nuolat nerimstantiems ir vis skubantiems šis mineralas padeda sulėtinti gyvenimo tempą, nurimti, stabtelėti, aiškiau pamatyti situacijas ir priimti sprendimus. Angelitas ramina ir stabilizuoja emocijas bei išsiblaškymą, suteikia saugumo ir pasitikėjimo pojūtį. Padeda išlaikyti tvarką, švarą ir skaidrumą mintyse bei žodžiuose. Protui suteikia aiškumo, nuramina mintis.

Angelitas (nuotraukos šaltinis www.mindat.org)

Siekiantiems save pažinti angelitas gali padėti įsiklausyti į savo vidų ir geriau išgirsti save, pakeldamas žmogų virš kasdienių rutininių darbų link aukštesnių poreikių ir idealų, todėl yra tinkamas naudoti maldose ir meditacijose. Jis skatina dėmesingumą, pastabumą, padedantį lavinti savistabą, taip reikalingą savęs pažinimo kelyje.

Dvasios ieškojimuose angelitas gali padėti pamatyti ženklus ir pajusti nematomą vedimą. Jis sustiprina telepatinius sugebėjimus, intuiciją ir gebėjimą girdėti įvairias karalystes, padėdamas pasijusti Visatos dalele. Su savo negatyvu dirbančiam dvasios ieškotojui angelitas padeda atpažinti užslėptas ydas ir jas objektyviai įvertinti, todėl yra puikus pagalbininkas tam, kuris nori adekvačiai pamatyti save.

Kaip ir kiekvienas mineralas, greta teigiamo ir naudingo poveikio, angelitas gali sukelti ir pašalinių reakcijų. Mineralą nešioję tyrėjai pastebėjo padidėjusį verksmingumą ir polinkį susitapatinti su kitais žmonėmis.

Turint omenyje bendrus pastebėjimus, reikia nepamiršti, kad mineralai veikia ir „kalba“ taip, kaip juos nešiojantysis geba suprasti. Skaitytojui, kuris nuspręs susipažinti su šiuo mineralu, linkime išdrįsti atsiverti ir leistis į angelito sąmonės siūlomą savęs įsiklausymo ir naujo santykio į šalia esančius žmones kelionę.

Šaltiniai:

  1. A. Ilgevičienė. Akmenų knyga, arba Žvilgsnis į platesnį suvokimą, I tomas. Vilnius: Gamta, 2005, p. 219
  2. Шуман Вальтер. Мир камня. Горные породы и минералы. Москва: Мир, 1986, p. 32, 116
  3. https://www.gjmagma.lt/lt/publikacijos-ir-pranesimai-lt/publikacijos-lt/9-malkteias?fbclid=IwAR1k_atFOdVuJrTNhS3-F6WlNSKDyxr6kn8ABSJ7aoZNEN_OQb1ODM_d7VE
  4. https://www.mindat.org/min-232.html https://www.mindat.org/min-234.htm
  5. Mineralų terapeutų tyrėjų grupės atlikto tyrimo medžiaga

Lietuvos kristalinis pamatas – visos Žemės geologinės dėlionės dalis

Profesorius G. Motuza.

Straipsnį parengė Sigita Baškauskienė

Šių metų balandžio 28 dieną Mineralų terapeutų draugijos nariai ir laisvi klausytojai, besidomintys mineralais, turėjo progą susitikti su geologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Gediminu Motuza. Jo paskaita „Lietuvos kristalinis pamatas“ buvo be galo įdomi, kupina įvairiausios išsamios ir naudingos informacijos, vaizdžiai ir gausiai iliustruotos nuotraukomis, diagramomis, žemėlapiais, informatyviomis schemomis ir paveikslėliais bei asmeninėmis patirtimis iš savo geologinių ekspedicijų.

„Kas yra po mūsų kojomis, žino tiktai geologai,“ – sako profesorius, prieš keletą metų tituluotas ne tik geriausiu Gamtos mokslų fakulteto dėstytoju, bet ir vedančiu įdomiausias paskaitas. Kad sužinotų, kas gi slypi Žemės gelmėse, geologai pasitelkia įvairiausius būdus. Vienas paprasčiausių – tai gręžimas. Sužinojome, kad giliausiai pavyko prasiskverbti net į 12 262m gylį (Kolos gilusis gręžinys), kad gręžiniai gali būti ne tik giliausi, bet ir ilgiausi, nes gręžiama horizontaliai.

Pirmasis po Antrojo pasaulinio karo 503 m gylio gręžinys yra tiesiog Vilniaus miesto centre, Rotundo gatvėje.

Leidomės ne tik į geografinę kelionę ar kosmoso platybes, bet ir į Žemės gelmes bei jos praeitį – kokie procesai vyko Žemėje, kaip susidarė uolienos, kaip slinko ledynai, kas vyko ir dabar vyksta Žemės plutoje, koks ugnikalnio išsiveržimo „mechanizmas“, kaip susidaro kalnai ir kas vyksta jiems dylant, kaip juda plokštės, sukeldamos žemėdrebas… O ar žinote, ką geologai vadina ekshumacija? Arba kam naudojamas šokantis dramblys? Ir kad su dviem deimančiukais laboratorijoje galima sumodeliuoti tokias sąlygas, kokios galėtų būti ir Žemės mantijoje?

„Akmenyje slypi informacija, nes akmuo „prisimena“… Akmens atmintis, tai ne tik literatūrinis terminas.“

Prof. G. Motuzos žodžiais tariant, gamta mums leidžia pasiekti gilesnius sluoksnius – tai, kas nematoma vienoje Žemės vietoje, kitoje vietoje atsidengia, atsiduria paviršiuje. Tai, kas Lietuvoje slūgso 2 km gylyje, o vietomis dar giliau, Estijoje atsiduria paviršiuje ir atsidengia Suomijos įlankos pakrantėje. Pasakojimą papildė įspūdingos nuotraukos, iliustruojančių kitokį Estijos, Suomijos, Švedijos pakrančių gamtovaizdį – čia vyrauja kietos kristalinės uolienos, kurios yra labai įdomios, išdabintos įvairiais raštais, ženklais ar net, kaip profesorius, pajuokavo, inicialais. Tačiau tuoj pat pridūrė, kad tai yra iš tikrųjų, ne vien tik juokas.

Tai, kas Lietuvoje slūgso 2 km gylyje, o vietomis dar giliau, Estijoje atsiduria paviršiuje ir atsidengia Suomijos įlankos pakrantėje.

„Akmens atmintis nėra vienatūrė, ji susideda iš sandaros ypatybių, uolienos mineralinės sudėties, iš tų pačių mineralų įvairių ypatybių. Uoliena yra vertinama cheminiais elementais, makrokomponentais, mikrokomponentais, yra naudojama 50-60 elementų uolienai tirti, apibūdinti. Taip pat įvairiems tikslams naudojami ir izotopai, pvz., nustatyti uolienos amžių ir t. t. – sakė prof. G. Motuza. – Visa tai yra būdai, kuriais uoliena prisimena savo istoriją, ir kartais daug ankstesnius įvykius, negu kad pati ta uoliena yra susidariusi. Viena seniausių uolienų – Australijos kvarcitai , jiems beveik 3 milijardai metų, bet juose randami cirkono grūdeliai – patys seniausi Žemėje mineralai, jiems – 4,4 milijardo metų! Jie jau mums pasakoja ne tik apie pačią tą uolieną, bet ir visos Žemės istoriją, seniausią laikotarpį. Žemė susidarė maždaug prieš 4,5 milijardo metų.“

Pasak prof. G. Motuzos, akmens atmintis – tai ne tik literatūrinis terminas.  Lingeno pusiasalis, Norvegija. Nuotrauka G.Motuzos.

Lietuvos geologinį pagrindą sudaro Žemės pluta, kuri skirstoma į kristalinių uolienų pamatą ir nuosėdinių uolienų dangą. Giliausiai slūgsantis kristalinis pamatas įvairiuose šalies regionuose yra nevienodame gylyje. Patyrinėjus Lietuvos litosferos geologinį modelį, kurio autoriai G. Motuza ir L. Korabliova, galima pamatyti, kad po Baltijos jūra, Vakarų Lietuvoje ir Rytų Lietuvoje žemės klodų sandara skirtinga, slinkęs ledynas vienur suformavo žemumas, kitur aukštumas, tai lėmė dabartinį Lietuvos kraštovaizdį ir gamtinę aplinką. Ties dabartine vidurio Lietuvos teritorija kristaliniame pamate eina tektoninių lūžių juosta – buvusi dviejų litosferos plokščių sandūros juosta.

Lietuvos kristalinio pamato pjūvis.

Pasak G. Motuzos, geologinės ribos turi sąsajų su etnografiniais-kultūriniais Lietuvos regionais.

Atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus, profesorius išsamiai papasakojo apie lietuviškus meteoritus, apie skalūnų dujų gavybos pavojus, apie titnago susidarymo procesus ir ar būtų apsemta Lietuva, jei pakiltų pasaulio vandens lygis.

Per pertrauką daugelis susidomėję apžiūrinėjo, čiupinėjo, svarstė rankose uolienų mėginius, kuriuos iš Papilės atvežė hidrogeologas Audrius Dmukauskas. Lektorius mielai atsakė į klausimus, pasakojo, kas per įdubimai uolienose, kodėl jos vienokios ar kitokios spalvos.

Lietuvoje, Papilėje, rastas akmuo.

Antroje paskaitos dalyje buvo pristatyti du trumpametražiai dokumentiniai filmai „Gamtos skulptorius – ledynas“ ir „Ar sugrįš ledynmetis?“ Apie tai, kokią įtaką turėjo ledynas Lietuvos kraštovaizdžio susiformavimui, kaip iškilo kalvos ir įdubo ežerai. Buvo pasakojama ir apie mūsų Baltijos jūrą – kad iš pradžių tai buvo didžiulis ledyninis ežeras, kuris sėmė dideles dabartinės Suomijos ir Estijos teritorijas. Atkreipė dėmesį išsakyti mokslininkų samprotavimai, kad pagal visus Žemės raidos dėsningumus, galbūt po kelių tūkstančių metų, galėtume vėl sulaukti atšalimo, ir prasidės naujas ledynmečio ciklas. Ar mums reikia ruoštis naujam atšalimui? Atsakyti į šį klausimą yra geologijos mokslo priedermė.

Geologai tiria praeitį tam, kad numatytų ateitį – toks yra tikrasis geologijos tikslas.

Paskaitos pabaigoje mus visus pasveikino su Geologų diena, kuri švenčiama paskutinį balandžio sekmadienį, o paskutinėje paskaitos nuotraukoje išvydome profesoriaus plaktuką, kuris tarnauja jam jau 53 metus!

 
 

Daugiau šia tema:

Prof. Gedimino Motuzos paskaita „Lietuvos kristalinis pamatas“

KADA? 2019 m. balandžio 28 d. 10 val.
KUR? Vilniaus kolegija, Jasinskio g.15, Vilnius. 222 aula
Trukmė: 3,5 val.
Paskaitos kaina 10 eur.
Mineralų terapeutų draugijos nariams renginys nemokamas

Gediminas Motuza
Geologas, Vilniaus universiteto profesorius, tiria Lietuvos giluminę sandarą ir jos tolimiausią geologinę praeitį. Sudarė Lietuvos kristalinio pamato geologinį žemėlapį, dalyvavo įrengiant giluminio seisminio zondavimo eksperimentus Lietuvoje ir gretimuose kraštuose, vykdė kartografavimo ir naudingų iškasenų paieškų darbus Mozambike, Norvegijoje, Afganistane, Jakutijoje. Paskelbė apie 200 mokslinių darbų, parašė vadovėlių. [Gediminas Motuza Kaip veikia žemė 2013 Vilnius]