5-ASIS VISUOTINIS DRAUGIJOS NARIŲ SUSIRINKIMAS IR APSILANKYMAS MUZIEJUJE

„E. Rudnickaitė dalinosi, jog moksliniai anglies pagrindo meteoritų tyrimai rodo, jog meteoritai susiformavo iš kosminių dulkių.“

2022-ųjų metų balandžio 3-iąją dieną įvyko 5-asis visuotinis Mineralų terapeutų draugijos susirinkimas, vienijantis 104 narius visoje Lietuvoje. Susirinkime buvo aptarti įvairūs asociacijos klausimai.

Susirinkime dalyvavo Draugijos garbės narė Audronė Ilgevičienė. Savo pranešime A. Ilgevičienė remdamasi Draugijos penkerių metų veiklos patirtimi nubrėžė gaires tolimesniam Draugijos veikimui. Buvo pranešta apie Draugijos narių kvalifikacinį egzaminą, kuris, kaip numatyta Įstatuose, yra organizuojamas kas penkerius metus. Pirmasis po Draugijos įsteigimo kvalifikacinis egzaminas vyks 2022 m. rugsėjo mėn.

Antrojoje susirinkimo dalyje dalis Draugijos narių vyko į VU Geologijos muziejų prie Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros. Ekskursiją vedė Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė[1]. Muziejaus įkūrimo data laikoma 1803 m. Per ilgesnį nei 200 m. laikotarpį muziejus yra sukaupęs įspūdingų mineralų ir uolienų eksponatų. „Šiuo metu ekspozicijoje yra paleontologijos, regioninės geologijos, petrologijos, mineralogijos, meteoritų skyriai.“[2]

Geologai Lietuvoje tyrinėja uolienas, sudarinėja geologinius žemėlapius, ieško naudingųjų iškasenų. E. Rudnickaitė pasidalino, jog prieš keletą metų Lietuvoje buvo rastas pirmasis juvelyrinis akmuo. Jis pavadintas angelitu. Šį mineralą 2020 m. tyrinėjo ir aprašė mūsų asociacijos nariai. Apie angelito savybes ir jo poveikį galite skaityti strapsnelį „Angelitas – įsiklausymas į save ir kitus“ (nuoroda).

Muziejus turi sukaupęs gausią meteoritų kolekciją. Meteoritai, E. Rudnickaitės teigimu, savyje saugo informaciją apie istorinį ir geologinį laiką. Lietuvoje meteoritas buvo nukritęs 1929 m. vasario 9 d. Andrioniškyje. „Buvo surinkta 11 gabalų, kurių bendra masė 3858 g, 1969 m. rastas dar vienas šio meteorito gabalas, kurio masė 1073,5 g. 4 gabalai saugomi Vilniaus universiteto ir 2 – Geologijos ir geografijos instituto mineralogijos, kiti – užsienio šalių muziejuose“.[3] Šis meoteoritas yra labai reta achondrito atmaina. Todėl buvo tiriamas įvairiose pasaulio laboratorijose. Nustatytas jo amžius yra apie 4,5 mljrd. metų. Mokslininkė pažymėjo, jog ir dabar žmonės ieško meteorito nuolaužų gretimuose miškuose ir veža į muziejų tyrimams.

E. Rudnickaitė dalinosi, jog moksliniai anglies pagrindo meteoritų tyrimai rodo, jog meteoritai susiformavo iš kosminių dulkių. Dulkės jungiasi sudarydamos kosminius kūnus. Anglingųjų chondritų klasės meteoritai pasižymi tuo, jog didžioji jų masės dalis sudega pasiekę žemės atmosferą nuo trinties. Vienas žymiausių šios grupės meteoritų – Merčisono meteoritas, nukritęs 1969 m. vasario 8 d. Australijoje. Pasak E. Rudnickaitės, prieš pora metų mokslininkai iš šio Merčisono meteorito sugebėjo išskirti nano dalelių dydžio dulkeles, pavadino jas žvaigždžių dulkėmis ir sugebėjo nustatyti jų geldelių susiformavimo amžių. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis šių žvaigždžių dulkių yra susidarę prieš 7,5 mljrd. metų, kas patvirtintų mokslininkų hipotezę, jog visi kosminiai kūnai formavosi iš žvaigždžių dulkių. Tuo tarpu geležiniai meteoritai yra žemės branduolio analogai, – teigia mokslininkė.

Ekskursijos metu sužinojome, jog Pabaltijo regione seniausių uolienų amžius siekia 1,9 mljrd. metų. Kaip šis amžius galėjo būti nustatytas? Muziejaus lankytojams E. Rudnickaitė papasakojo, kad mineralų amžių padeda nustatyti paleomagnetizmas. Mineralai tarsi kompaso rodyklė sugeba savyje užfiksuoti buvusią orientaciją į šiaurės magnetinį polių tuo metu, kai jie išsilydė, kristalizavosi ir virto kieta uoliena, teigė mokslininkė.

Susipažinus su gausybe kitų mineralų, gavome progą pamatyti šiuo metu muziejuje eksponuojamą vieną geriausiai išsilaikiusių Mamuto skeletų, kuris „yra 3,1 metro aukščio, 5 metrų ilgio ir sveria 595 kilogramus. <…> Tai – pirmas kartas, kai Lietuvoje galima pamatyti visą šio išnykusio gyvūno skeletą. Jis rastas Kotelno saloje – didžiausioje Anžu salų grupės saloje Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys. Skeletas rastas per 2003 m. rugpjūčio mėnesio ekspediciją. Manoma, kad jam yra maždaug 40 000 metų.“[4]

Apžiūrėję muziejaus eksponatus Draugijos nariai turėjo galimybę atpažinti mineralus pagal jų savybes ir patyrinėti mineralus naudojantis mikroskopu. Taip baigėsi kupinas įspūdžių Draugijos susitikimas. Dalinamės Muziejuje įamžintomis akimirkomis.

Tiems, kurie norėtumėte aplankyti muziejų, paminėsime, jog muziejus lankomas tik iš anksto susitarus telefonu +370 5 2398277, arba el. paštu  eugenija.rudnickaite@gf.vu.lt.

Teksto autorė: Laura Ivanova
Nuotraukų autoriai: Karolis Bratkauskas ir Lina Navickaitė

Naudoti šaltiniai:

http://www.geol.gf.vu.lt/lt/node/65
http://www.geol.gf.vu.lt/lt/muziejus
https://naujienos.vu.lt/muzieju-nakties-renginys-naktis-su-mamutu-sulauke-rekordinio-lankytoju-skaiciaus/
Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.


[1] Dr. Eugenija Rudnickaitė 2019 m. nominuota, išrinkta ir „44-ojo Tarptautinio Istorijos ir Geologijos Mokslų Simposiumo (Symposium of the International Commission the History of Geological Sciences (INHIGEO)“ metu patvirtinta tikrąja INHIGEO pasaulinės komisijos nare.

[2] http://www.geol.gf.vu.lt/lt/node/65

[3] Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.

[4] https://naujienos.vu.lt/muzieju-nakties-renginys-naktis-su-mamutu-sulauke-rekordinio-lankytoju-skaiciaus/

Šokis su mineralu

2022 m. sausio 28 d. įvyko šokio su rožiniu kvarcu užsiėmimas. Kalbiname choreografę Ugnę Piaseckienę, kuri įgyvendino šią savo idėją. Mūsų pokalbio tikslas – pabandyti suprasti, kaip šokis su mineralu gali padėti save geriau pažinti, ir panagrinėti, ar tai galėtų būti naujas mineralų terapijos būdas.

meditacinis ratas
L. Navickaitės nuotrauka

– Ugne, kokia Tavo šokio patirtis?

Kaip ir dauguma, siejančių savo gyvenimą su šokiu, pradėjau ankstyvoje vaikystėje. O vėliau, paauglystėje, galutinai „užsikrėčiau“ šokiu, tiesiog savaime nebegalėjau skirtis su judesiu ir tai tapo mano profesija, kuria, su neilgomis pertraukomis, džiaugiuosi jau 18 metų. Šiuo metu šokio mokau tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

– Kaip gimė mintis derinti judesį su mineralu?

Tiesą pasakius, nebeprisimenu, kaip gimė pati mintis, prisimenu tik tai, kaip apie naują idėją papasakojau Mineralų terapeutų draugijos vadovei Violetai. Pradžioje niekaip negalėjau rasti tinkamų žodžių. Aiškiai mačiau, kaip mineralas reiškiasi per judesį, bet dar net pati to nebuvau išbandžiusi, tiesiog žinojau, kad bus gražu. Pokalbio metu Violeta labai taikliai įvardino: „Tai mineralo vibracija, kuri tampa matoma žmogaus akimis.“ Ir jau tada ta mintis manęs nebepaleido, nebegalėjau nurimti, todėl suorganizavau pirmąjį tokį susitikimą.

– Iš ko susideda pats šokis su mineralu? Ar galima jį vadinti praktika arba terapija?

Po pirmojo susitikimo tapo aišku, jog tai praktika, tiksliau – judesio praktika, padedanti aiškiau patirti mineralo poveikį. Dažnai pats žodis šokis žmones gąsdina, bet nereikėtų baimintis, nes šis šokis ne scenai, tai tarsi savaime iš judesių – kartais keistų, kartais pačių paprasčiausių – susikurianti kompozicija, kurią kūnas atlieka labai natūraliai. Tai lyg pauostyti gėlę – norėdami giliau pajusti jos aromatą, palinkstame arčiau gėlės ir įkvepiame, tiesiog kvapniu oru pripildydami krūtinę – tuo metu nieko negalvojame. Panašiai ir su šokiu – turime intenciją pajusti mineralą, jo poveikį per judesį. Protas čia poilsiauja ir tai, matyt, man pačiai yra geriausia praktikos dalis, nes tiesiog leidiesi į kelionę, kurioje patiri neįtikinamiausių nuotykių. Na kad ir tyrinėjant mineralą K2 – didelėje 17 žmonių grupėje išryškėjo du pagrindiniai judesiai, o kadangi dalyviai vienas kito nematė, buvo išties įspūdinga, kaip per judesį išryškėja akmens energija, jo temos ir potemės. 

rožinis kvarcas
U. Piaseckienės nuotrauka

– Kaip šokiui pasirinkai mineralą?

Pirmajam susitikimui negalėjau pasirinkti nieko kito, kaip tik patį patį savo mylimiausią akmenį – rožinį kvarcą. Jis su manimi visur – papuošaluose, praktikose ir net po pagalve miegant. Dar prieš šias praktikas tyliai, o kartais ir garsiai pasvajodavau, kad noriu „įsivilkti“ į rožinį kvarcą. Pati mineralus naudoju kasdien: juos ir nešioju, ir atlieku mineralų apdėjimus, padedančius įvairias būsenas sušvelninti, o situacijas – giliau suvokti. Ir atrodo, kad kas jau kas, bet rožinis kvarcas tikrai neturi dar ko nors naujo papasakoti, o jis, kaip ir pats žmogus, toks neaprėpiamai platus.

– Kokios Tavo patirtys iš šokio su mineralu? Ką tai gali mumyse atverti?

Mineralas pats iš savęs yra tarsi gyva biblioteka. Ir norėdamas atskleisti jo grožį ir savitumą, kiekvienam atskirai galėtum pastatyti po spektaklį ar parašyti po knygą. Kas liko labai ryšku po praktikos, tai tas jausmas, jog esi lyg apsivilkęs mineralo energiją, jis tarsi persismelkia per visus tavo energinius kūnus. Pasidalinsiu maža žemiška situacija: po rožinio kvarco praktikos sėdusi į mašiną, sulaukiau sūnaus skambučio. Įprastai, po to, ką išgirdau kitame ragelio gale, mažų mažiausiai būčiau nusiminusi ir sudirgusi, tačiau tuokart ramybė buvo nepajudinama kaip kalnas. Sugebėjau neįsitraukti į tolimesnius ginčus, švelniai ir nuolankiai priimti sudirgusį ir pavargusį vaiką, atrandant savyje tuos žodžius, kurių jam tąkart reikėjo.

– Kam rekomenduotum šią praktiką? Kam ji galėtų būti naudinga?

Per savo darbo praktiką, mokydama šokio, esu pastebėjusi, kad judesys gana taikliai parodo žmogaus mąstymo būdą, charakterio ypatumus. Tarkime, kieto, kategoriško žmogaus judesiai būna „kapoti“, o jei jis dar ir dogmatiškas ar fanatiškas, turi labai aiškią nuomonę visais klausimais – jo judesyje daug jėgos, na o jei žmogus be nuomonės – tai ir jo kūnui trūksta tvirtumo, jo rankos tarsi kabo, ir jis pats visas truputį suglebęs. Taigi, tinkamai parinkus mineralą ir per jį atradus sau tinkamą judesį, harmonizuojame savo emocijas ir, manau, galime keisti savo mąstymą.

vaikai pakėlę rankas
L. Navickaitės nuotrauka

– Gal galėtum pasidalinti praktikos dalyvių atsiliepimais?

Linos Navickaitės atsiliepimas:

„Pažinti mineralo veikimą galima įvairiais būdais, bet tai, ką mineralo vibracija atskleidžia per judesį, šokį, man buvo nauja ir labai prasminga. Pamačiau, kaip rožinio kvarco energija tarsi glostydama mane vedė tokiais kūno judesiais, kurie man būtinai turėjo būti ramūs, patogūs kūnui ir švelnūs. Judėdama galėjau pati giliau pajausti, kaip manyje veikia rožinio kvarco temos. Taip pat labai įdomu buvo pamatyti, kaip jos atliepia ir kitiems. Kartojome vieni kitų judesius, ir nors jie diskomforto nekėlė, bet mano pačios judesiai man buvo labiausiai priimtini. Taip pajaučiau, pamačiau ir supratau, jog kiekvienas turime individualų priėjimą prie to paties mineralo, prie tos pačios jo temos. Tad kiekvienas išgyvename savaip tai, ką draugystė su mineralu gali padovanoti.“  

– Dėkoju, Ugne.

Ugnę Piaseckienę kalbino Laura Ivanova,

atsiliepimo autorė Lina Navickaitė.

Kalėdos, tai žodžių žodis

 Kalėdos – žodžių žodis, pasaulis septyniose raidėse, tebegyvenąs su laikraščio pirmajame puslapyje nupieštomis žaliomis žvakutėmis, prakartėle, piemenimis ir į Betliejų vedančia žvaigžde, neatsiejamai surištas su laukimo išsipildymu, balta staltiese apdengtu stalu, Kūčių valgių liekanomis ir sunkiai įkandamais rudais meduoliais lentynoje. Ir su mūsų visų niekuo nepakeičiamu, su niekuo nepalyginamu ir neaprėpiamu džiaugsmu. Su užpustytu keliu nuo kalno, kuriuo aš į vakarą klampoju žemyn ir paskui einu užšalusia upe, kurioje po ledu plaukioja tylios žuvys. (Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas)

Laimingų šv. Kalėdų!