5-ASIS VISUOTINIS DRAUGIJOS NARIŲ SUSIRINKIMAS IR APSILANKYMAS MUZIEJUJE

„E. Rudnickaitė dalinosi, jog moksliniai anglies pagrindo meteoritų tyrimai rodo, jog meteoritai susiformavo iš kosminių dulkių.“

2022-ųjų metų balandžio 3-iąją dieną įvyko 5-asis visuotinis Mineralų terapeutų draugijos susirinkimas, vienijantis 104 narius visoje Lietuvoje. Susirinkime buvo aptarti įvairūs asociacijos klausimai.

Susirinkime dalyvavo Draugijos garbės narė Audronė Ilgevičienė. Savo pranešime A. Ilgevičienė remdamasi Draugijos penkerių metų veiklos patirtimi nubrėžė gaires tolimesniam Draugijos veikimui. Buvo pranešta apie Draugijos narių kvalifikacinį egzaminą, kuris, kaip numatyta Įstatuose, yra organizuojamas kas penkerius metus. Pirmasis po Draugijos įsteigimo kvalifikacinis egzaminas vyks 2022 m. rugsėjo mėn.

Antrojoje susirinkimo dalyje dalis Draugijos narių vyko į VU Geologijos muziejų prie Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros. Ekskursiją vedė Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė[1]. Muziejaus įkūrimo data laikoma 1803 m. Per ilgesnį nei 200 m. laikotarpį muziejus yra sukaupęs įspūdingų mineralų ir uolienų eksponatų. „Šiuo metu ekspozicijoje yra paleontologijos, regioninės geologijos, petrologijos, mineralogijos, meteoritų skyriai.“[2]

Geologai Lietuvoje tyrinėja uolienas, sudarinėja geologinius žemėlapius, ieško naudingųjų iškasenų. E. Rudnickaitė pasidalino, jog prieš keletą metų Lietuvoje buvo rastas pirmasis juvelyrinis akmuo. Jis pavadintas angelitu. Šį mineralą 2020 m. tyrinėjo ir aprašė mūsų asociacijos nariai. Apie angelito savybes ir jo poveikį galite skaityti strapsnelį „Angelitas – įsiklausymas į save ir kitus“ (nuoroda).

Muziejus turi sukaupęs gausią meteoritų kolekciją. Meteoritai, E. Rudnickaitės teigimu, savyje saugo informaciją apie istorinį ir geologinį laiką. Lietuvoje meteoritas buvo nukritęs 1929 m. vasario 9 d. Andrioniškyje. „Buvo surinkta 11 gabalų, kurių bendra masė 3858 g, 1969 m. rastas dar vienas šio meteorito gabalas, kurio masė 1073,5 g. 4 gabalai saugomi Vilniaus universiteto ir 2 – Geologijos ir geografijos instituto mineralogijos, kiti – užsienio šalių muziejuose“.[3] Šis meoteoritas yra labai reta achondrito atmaina. Todėl buvo tiriamas įvairiose pasaulio laboratorijose. Nustatytas jo amžius yra apie 4,5 mljrd. metų. Mokslininkė pažymėjo, jog ir dabar žmonės ieško meteorito nuolaužų gretimuose miškuose ir veža į muziejų tyrimams.

E. Rudnickaitė dalinosi, jog moksliniai anglies pagrindo meteoritų tyrimai rodo, jog meteoritai susiformavo iš kosminių dulkių. Dulkės jungiasi sudarydamos kosminius kūnus. Anglingųjų chondritų klasės meteoritai pasižymi tuo, jog didžioji jų masės dalis sudega pasiekę žemės atmosferą nuo trinties. Vienas žymiausių šios grupės meteoritų – Merčisono meteoritas, nukritęs 1969 m. vasario 8 d. Australijoje. Pasak E. Rudnickaitės, prieš pora metų mokslininkai iš šio Merčisono meteorito sugebėjo išskirti nano dalelių dydžio dulkeles, pavadino jas žvaigždžių dulkėmis ir sugebėjo nustatyti jų geldelių susiformavimo amžių. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis šių žvaigždžių dulkių yra susidarę prieš 7,5 mljrd. metų, kas patvirtintų mokslininkų hipotezę, jog visi kosminiai kūnai formavosi iš žvaigždžių dulkių. Tuo tarpu geležiniai meteoritai yra žemės branduolio analogai, – teigia mokslininkė.

Ekskursijos metu sužinojome, jog Pabaltijo regione seniausių uolienų amžius siekia 1,9 mljrd. metų. Kaip šis amžius galėjo būti nustatytas? Muziejaus lankytojams E. Rudnickaitė papasakojo, kad mineralų amžių padeda nustatyti paleomagnetizmas. Mineralai tarsi kompaso rodyklė sugeba savyje užfiksuoti buvusią orientaciją į šiaurės magnetinį polių tuo metu, kai jie išsilydė, kristalizavosi ir virto kieta uoliena, teigė mokslininkė.

Susipažinus su gausybe kitų mineralų, gavome progą pamatyti šiuo metu muziejuje eksponuojamą vieną geriausiai išsilaikiusių Mamuto skeletų, kuris „yra 3,1 metro aukščio, 5 metrų ilgio ir sveria 595 kilogramus. <…> Tai – pirmas kartas, kai Lietuvoje galima pamatyti visą šio išnykusio gyvūno skeletą. Jis rastas Kotelno saloje – didžiausioje Anžu salų grupės saloje Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys. Skeletas rastas per 2003 m. rugpjūčio mėnesio ekspediciją. Manoma, kad jam yra maždaug 40 000 metų.“[4]

Apžiūrėję muziejaus eksponatus Draugijos nariai turėjo galimybę atpažinti mineralus pagal jų savybes ir patyrinėti mineralus naudojantis mikroskopu. Taip baigėsi kupinas įspūdžių Draugijos susitikimas. Dalinamės Muziejuje įamžintomis akimirkomis.

Tiems, kurie norėtumėte aplankyti muziejų, paminėsime, jog muziejus lankomas tik iš anksto susitarus telefonu +370 5 2398277, arba el. paštu  eugenija.rudnickaite@gf.vu.lt.

Teksto autorė: Laura Ivanova
Nuotraukų autoriai: Karolis Bratkauskas ir Lina Navickaitė

Naudoti šaltiniai:

http://www.geol.gf.vu.lt/lt/node/65
http://www.geol.gf.vu.lt/lt/muziejus
https://naujienos.vu.lt/muzieju-nakties-renginys-naktis-su-mamutu-sulauke-rekordinio-lankytoju-skaiciaus/
Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.


[1] Dr. Eugenija Rudnickaitė 2019 m. nominuota, išrinkta ir „44-ojo Tarptautinio Istorijos ir Geologijos Mokslų Simposiumo (Symposium of the International Commission the History of Geological Sciences (INHIGEO)“ metu patvirtinta tikrąja INHIGEO pasaulinės komisijos nare.

[2] http://www.geol.gf.vu.lt/lt/node/65

[3] Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.

[4] https://naujienos.vu.lt/muzieju-nakties-renginys-naktis-su-mamutu-sulauke-rekordinio-lankytoju-skaiciaus/

Šokis su mineralu

2022 m. sausio 28 d. įvyko šokio su rožiniu kvarcu užsiėmimas. Kalbiname choreografę Ugnę Piaseckienę, kuri įgyvendino šią savo idėją. Mūsų pokalbio tikslas – pabandyti suprasti, kaip šokis su mineralu gali padėti save geriau pažinti, ir panagrinėti, ar tai galėtų būti naujas mineralų terapijos būdas.

meditacinis ratas
L. Navickaitės nuotrauka

– Ugne, kokia Tavo šokio patirtis?

Kaip ir dauguma, siejančių savo gyvenimą su šokiu, pradėjau ankstyvoje vaikystėje. O vėliau, paauglystėje, galutinai „užsikrėčiau“ šokiu, tiesiog savaime nebegalėjau skirtis su judesiu ir tai tapo mano profesija, kuria, su neilgomis pertraukomis, džiaugiuosi jau 18 metų. Šiuo metu šokio mokau tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

– Kaip gimė mintis derinti judesį su mineralu?

Tiesą pasakius, nebeprisimenu, kaip gimė pati mintis, prisimenu tik tai, kaip apie naują idėją papasakojau Mineralų terapeutų draugijos vadovei Violetai. Pradžioje niekaip negalėjau rasti tinkamų žodžių. Aiškiai mačiau, kaip mineralas reiškiasi per judesį, bet dar net pati to nebuvau išbandžiusi, tiesiog žinojau, kad bus gražu. Pokalbio metu Violeta labai taikliai įvardino: „Tai mineralo vibracija, kuri tampa matoma žmogaus akimis.“ Ir jau tada ta mintis manęs nebepaleido, nebegalėjau nurimti, todėl suorganizavau pirmąjį tokį susitikimą.

– Iš ko susideda pats šokis su mineralu? Ar galima jį vadinti praktika arba terapija?

Po pirmojo susitikimo tapo aišku, jog tai praktika, tiksliau – judesio praktika, padedanti aiškiau patirti mineralo poveikį. Dažnai pats žodis šokis žmones gąsdina, bet nereikėtų baimintis, nes šis šokis ne scenai, tai tarsi savaime iš judesių – kartais keistų, kartais pačių paprasčiausių – susikurianti kompozicija, kurią kūnas atlieka labai natūraliai. Tai lyg pauostyti gėlę – norėdami giliau pajusti jos aromatą, palinkstame arčiau gėlės ir įkvepiame, tiesiog kvapniu oru pripildydami krūtinę – tuo metu nieko negalvojame. Panašiai ir su šokiu – turime intenciją pajusti mineralą, jo poveikį per judesį. Protas čia poilsiauja ir tai, matyt, man pačiai yra geriausia praktikos dalis, nes tiesiog leidiesi į kelionę, kurioje patiri neįtikinamiausių nuotykių. Na kad ir tyrinėjant mineralą K2 – didelėje 17 žmonių grupėje išryškėjo du pagrindiniai judesiai, o kadangi dalyviai vienas kito nematė, buvo išties įspūdinga, kaip per judesį išryškėja akmens energija, jo temos ir potemės. 

rožinis kvarcas
U. Piaseckienės nuotrauka

– Kaip šokiui pasirinkai mineralą?

Pirmajam susitikimui negalėjau pasirinkti nieko kito, kaip tik patį patį savo mylimiausią akmenį – rožinį kvarcą. Jis su manimi visur – papuošaluose, praktikose ir net po pagalve miegant. Dar prieš šias praktikas tyliai, o kartais ir garsiai pasvajodavau, kad noriu „įsivilkti“ į rožinį kvarcą. Pati mineralus naudoju kasdien: juos ir nešioju, ir atlieku mineralų apdėjimus, padedančius įvairias būsenas sušvelninti, o situacijas – giliau suvokti. Ir atrodo, kad kas jau kas, bet rožinis kvarcas tikrai neturi dar ko nors naujo papasakoti, o jis, kaip ir pats žmogus, toks neaprėpiamai platus.

– Kokios Tavo patirtys iš šokio su mineralu? Ką tai gali mumyse atverti?

Mineralas pats iš savęs yra tarsi gyva biblioteka. Ir norėdamas atskleisti jo grožį ir savitumą, kiekvienam atskirai galėtum pastatyti po spektaklį ar parašyti po knygą. Kas liko labai ryšku po praktikos, tai tas jausmas, jog esi lyg apsivilkęs mineralo energiją, jis tarsi persismelkia per visus tavo energinius kūnus. Pasidalinsiu maža žemiška situacija: po rožinio kvarco praktikos sėdusi į mašiną, sulaukiau sūnaus skambučio. Įprastai, po to, ką išgirdau kitame ragelio gale, mažų mažiausiai būčiau nusiminusi ir sudirgusi, tačiau tuokart ramybė buvo nepajudinama kaip kalnas. Sugebėjau neįsitraukti į tolimesnius ginčus, švelniai ir nuolankiai priimti sudirgusį ir pavargusį vaiką, atrandant savyje tuos žodžius, kurių jam tąkart reikėjo.

– Kam rekomenduotum šią praktiką? Kam ji galėtų būti naudinga?

Per savo darbo praktiką, mokydama šokio, esu pastebėjusi, kad judesys gana taikliai parodo žmogaus mąstymo būdą, charakterio ypatumus. Tarkime, kieto, kategoriško žmogaus judesiai būna „kapoti“, o jei jis dar ir dogmatiškas ar fanatiškas, turi labai aiškią nuomonę visais klausimais – jo judesyje daug jėgos, na o jei žmogus be nuomonės – tai ir jo kūnui trūksta tvirtumo, jo rankos tarsi kabo, ir jis pats visas truputį suglebęs. Taigi, tinkamai parinkus mineralą ir per jį atradus sau tinkamą judesį, harmonizuojame savo emocijas ir, manau, galime keisti savo mąstymą.

vaikai pakėlę rankas
L. Navickaitės nuotrauka

– Gal galėtum pasidalinti praktikos dalyvių atsiliepimais?

Linos Navickaitės atsiliepimas:

„Pažinti mineralo veikimą galima įvairiais būdais, bet tai, ką mineralo vibracija atskleidžia per judesį, šokį, man buvo nauja ir labai prasminga. Pamačiau, kaip rožinio kvarco energija tarsi glostydama mane vedė tokiais kūno judesiais, kurie man būtinai turėjo būti ramūs, patogūs kūnui ir švelnūs. Judėdama galėjau pati giliau pajausti, kaip manyje veikia rožinio kvarco temos. Taip pat labai įdomu buvo pamatyti, kaip jos atliepia ir kitiems. Kartojome vieni kitų judesius, ir nors jie diskomforto nekėlė, bet mano pačios judesiai man buvo labiausiai priimtini. Taip pajaučiau, pamačiau ir supratau, jog kiekvienas turime individualų priėjimą prie to paties mineralo, prie tos pačios jo temos. Tad kiekvienas išgyvename savaip tai, ką draugystė su mineralu gali padovanoti.“  

– Dėkoju, Ugne.

Ugnę Piaseckienę kalbino Laura Ivanova,

atsiliepimo autorė Lina Navickaitė.

Kalėdos, tai žodžių žodis

 Kalėdos – žodžių žodis, pasaulis septyniose raidėse, tebegyvenąs su laikraščio pirmajame puslapyje nupieštomis žaliomis žvakutėmis, prakartėle, piemenimis ir į Betliejų vedančia žvaigžde, neatsiejamai surištas su laukimo išsipildymu, balta staltiese apdengtu stalu, Kūčių valgių liekanomis ir sunkiai įkandamais rudais meduoliais lentynoje. Ir su mūsų visų niekuo nepakeičiamu, su niekuo nepalyginamu ir neaprėpiamu džiaugsmu. Su užpustytu keliu nuo kalno, kuriuo aš į vakarą klampoju žemyn ir paskui einu užšalusia upe, kurioje po ledu plaukioja tylios žuvys. (Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas)

Laimingų šv. Kalėdų!

Mineralai ir papuošalai: kaip susikurti pačiam


Straipsnio autorė: Lina Navickaitė

Mėgstantys mineralus ar norintys juos nešioti kartais susiduria su dilema – kaip tokį gražų akmenėlį pasikabinti ant kaklo, kad jis ne tik džiugintų savo grožiu, bet ir sveikatintų. Ne visada pavyksta įsigyti mineralą, kuris jau yra papuošalas, pagamintas profesionalų, ar tiesiog turi išgręžtą skylutę pasikabinti. Tokiais atvejais ieškoma kūrybiškų sprendimų. Interneto platybėse, ypač užsienio šalių, galima rasti įvairiausių patirčių ir instrukcijų, kaip mineralą būgninuką pačiam nesudėtingais būdais paversti puikiu papuošalu. Tačiau šio straipsnio tikslas nėra pateikti detalią instrukciją, kaip apipinti akmenį vielute ar sukurti papuošalą. Tai tikrai galima rasti kituose šaltiniuose.

Mūsų tikslas – susipažinti su originaliais papuošalų iš mineralų kūrimo sprendimais, kur daugiau aptariami ne tradiciniai būdai (pvz., mineralų karoliukai suverti gumele ar lyneliu), o pateikiami pasiūlymai, kaip pačiam žmogui kūrybiškai paieškoti sprendimų. Nors susiverti pačiam mineralų karoliukus gali būti ir iššūkis, ir kūrybinis džiaugsmas, bet supratus, jog visi pateikiami pasiūlymai yra visai nesudėtingi, gali atsiverti naujas įkvėpimas. Kartu įvardytos tiek papuošalo, tiek priemonių jam kurti silpnosios pusės.

Svarbu pabrėžti, kad visi straipsnyje įvardyti papuošalų gaminimo(si) būdai nėra tokie tvirti ir galintys atlaikyti didžiausią laiko ir nešiojimo krūvį. Būna, kad ir akmenėlis atsisveikina nudirbęs savo darbus, taip ir papuošalo vielutė gali nutrūkti ar atsiklijuoti tvirtinimo detalės. Tiek pats kūrimo procesas, tiek nešiojimas gali pareikalauti daugiau atidumo dėl jų gležnumo. Nes čia siūlomi būdai neprilygsta profesionaliam juvelyro darbui, tačiau yra alternatyva ieškantiesiems paprastesnio, pigesnio ir greitesnio sprendimo.

Patobulinti turimi papuošalai

Jei turite papuošalų (apyrankių, auskarų, grandinėlių ar rankinių laikrodžių ir kt.), kuriuos galite panaudoti kaip pagrindą mineralams apipinti, panaudokite juos naujam gyvenimui. Jei Jūsų laikrodžio rankenėlė jau nutrūko, galima pakeisti nauja iš mineralų, kurie, pavyzdžiui, gali padėti tvarkytis su laiku, – labradoro mineralas (1 pav.) Laikrodžiui patogiau naudoti gumele pervertus akmenėlius, tačiau turėkite mintyje, jog gumelė taip pat dėvisi (ypač jei trinasi į aštrias laikrodžio briaunas), todėl vėliau reikės perverti.

1 pav. Rankinis laikrodis su labradoro ir pirito karoliukais. Nuotrauka L. Navickaitės

Moterys, peržiūrėjusios savo sidabro ar aukso auskarų kolekcijas, gali rasti tokių papuošalų, kuriuos puikiai tiktų apipinti smulkia akmenėlių skaldele, suverta plonu lyneliu ar skaidriu plonu, bet tvirtu valu (žvejybiniu). Taip auskarai gali virsti mažomis drūzelėmis (2 pav.).

2 pav. Ametisto auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės

Papuošalai iš mineralų karoliukų

Kaip jau minėta, vienas paprasčiausių būdų – perverti karoliukus lyneliu ar gumele – ir jau galima nešioti karolius, apyrankę, apykoję. Tačiau yra ir įdomesnių būdų, kaip panaudoti tam tikros formos akmenėlio karoliuką ar pabandyti susikurti dekoratyvesnį papuošalą.

Labai paprastas būdas pasidaryti auskarus yra tam tinkamos formos ir dydžio (labiau plokščios, kad būtų patogiau nešioti) akmenuką perverti trumpu vielos gabalėliu (rekomenduojama sidabro vielutė), o užsegimą gale „pasiskolinti“ iš kitų auskarų. Jei nerandate tam skirtos vielutės su mažu bumbuliuku gale, kuri būtų tinkamo storio užsegimui laikyti, galima tiesiog užlenkti atsikirptos paprastos vielutės galą, kad jis prilaikytų akmenėlį ausyje (3 pav.). Be abejo, galima panaudoti ir įdomesnių formų mineralų karoliukus (4 pav.). Tokiu atveju svarbu karoliuko forma ir dydis, kad jie tiktų ir patiktų pačiam žmogui ir būtų rekomenduojamas mineralas nešioti galvos lygyje (apie tai daugiau informacijos galima rasti aprašymuose apie konkretų mineralą ar atkreipti dėmesį, kurie mineralai rekomenduojami nešioti aukštesnėms čakroms). Bet kuriuo atveju, svarbu pasitikėti savo įžvalgomis ir bandyti atrasti sau tinkamą mineralą tuo metu ir nešioti ten, kur norisi.

3 pav. Avantiūrino auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės
4 pav. Melsvo kianito (disteno) auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės

Kitas būdas susikurti auskarus su mineralo karoliuku jau pareikalaus tam skirtos juvelyrinės furnitūros. Jos pasirinkimas rinkoje nėra labai gausus, tačiau pakankamas. Vienas paprasčiausių būdų – panaudoti specialią adatėlę su kabliuku ant jos ir perverti ausį. Ant kabliuko galima kabinti įvairiausiais būdais sukurtų auskarų. Pavyzdžiui, jei naudojama minėta adatėlė verti į ausį, o kita adatėle su užbaigtu galu (bumbuliuku ar plokštele) perverti akmenėlį ir taip juos sujungus kabliuku (užsukant ratuką specialiomis replėmis) gali gautis paprasti, bet mineralo grožį pabrėžiantys auskarai (5 pav.).

5 pav. Chrizoprazo auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės

Tokiu pat principu, tik su trupučiu daugiau fantazijos galima įdėti ir sidabrinį dailų karoliuką, kitą detalę ar pačiam apipinti plona vielute „kepurėlę“ (6 pav.).

6 pav. Fluorito auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės

Čia svarbu pabrėžti, kad skaidrūs ir matiškumo turintys mineralai (pvz., rožinis kvarcas ir kt.) ima tamsėti, kai yra perverti metaliniu lyneliu. Nes, prausiant papuošalą po vandeniu, lynelis sudrėksta ir ilgainiui juoduoja, todėl ir trindamasis į mineralo skylutės vidų (kuris nėra poliruotas) po truputį tamsina akmenėlį, o išvalyti neretai yra sunku. Todėl rekomenduojama arba gerai išdžiovinti nuplovus, arba naudoti skaidrų valą (pasirinkus storį pagal karoliuko dydį).

Dar vienas būdas, kaip susikurti auskarus iš mineralų, – įsigyti du kiek įmanoma panašesnius pakabukus. Žinoma, svarbu pasitikslinti, kiek svorio toleruoja Jūsų ausys, nes pakabukai dažniausiai būna didesni. Jei radote puikų mineralą, Jums reikės tik pakeisti ir vietoj žiedelio grandinėlei ar virvutei perverti įkišti jau minėtą adatėlę auskarui ar panaudoti kitą patinkantį auskarams tinkantį furnitūros variantą (7 pav.).

7 pav. Ametisto auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės

Karoliukų skylutės padeda akmenėliui tvirtai laikytis prie papuošalo pagrindo. Ar tai būtų žiedas, ar karoliai ar kt., karoliukas lieka tvirtai kabėti iki kol nenudyla lynelis, gumelė ar vielutė. O ieškant įdomesnių būdų, kaip atskleisti mineralo grožį, patį karoliuką galima pasukti ir kitą pusę, nei buvo perverta skylutė. Tam reikia panaudoti du lynelius ar dar geriau – skaidrius valus ir mažyčius karoliukus (pvz., lynelio užspaudimo detales) (8 pav.).

8 pav. Chrizokolos karoliai. Nuotrauka L. Navickaitės

Parduotuvėse Lietuvoje galima rasti įvairių storių juvelyrinės vielos, tinkamos papuošalams (apie tai daugiau vėliau). Viskas priklauso nuo idėjos ir mineralo karoliuko skylutės dydžio (per kurį reikės praverti vielą). Išsirinkus vieną ar kelis karoliukus, iš jų galima pasidaryti ir žiedą. Jei naudojama storesnė viela, tuomet plonesne viela reikėtų perverti karoliukus ir sujungti storuosius galus. Jei naudojama plonesnė viela – ja apsukti daugiau kartų viso piršto perimetru (9 pav.). Kuriant žiedą svarbu paslėpti vielutės galus, kurie yra aštrūs ir gali kliūti ar sužeisti (galiuką įkišti į karoliuko skylutę ir pan.). Taip pat svarbu žinoti, kad jeigu žiedas mūvimas ant rodomojo piršto ar nykščio, vielutė gauna daug daugiau krūvio (tempimo), todėl gali greičiau trūkti, nei nešiojant ant kito piršto. Kuriant žiedą, svarbu pasimatuoti jo dydį pagal norimo piršto dydį ir turėti kantrybės – iš pirmo karto kelis kartus apsukti vielutę, kad ji atitiktų reikiamą dydį, gali būti iššūkis. Ir nebijokite suklysti, nes tai pažinimo kelio neišvengiama dalis. Jau gamybos procese per daug užlankstytos vielutės lūžta, o lyneliai trūksta per stipriai užspaudus ir pan. Tai turėkite omenyje, ramiai priimkite ir tęskite toliau kūrybos procesą, nes tik per patirtį pradėsite jausti vielučių lenkimo ribas ir visa kita.

9 pav. Sugilito, akvamarino ir malachito karoliukų žiedai. Nuotrauka L. Navickaitės

Kitas karoliukų ir vielutės panaudojimo būdas gali tapti tikru kūrybiniu išbandymu. Perpratus plonos vielutės subtilybes, galima „prisukti“ itin dailių papuošalų. Šia technika galima kurti tiek kaklo papuošalus, tiek apyrankes, tiek auskarus. Išlaisvinkite fantaziją. O pradėti reikėtų nuo 5–6 (ar daugiau) gijų vielučių ir jas vis sukant tarpusavyje, tuomet vis kaip intarpą ištraukti vieną giją ir į ją privėrus akmenėlių išsukti gėlės žiedelius ar kitas formas. Tada sugrįžti į bendrą giją ir taip tęsti kartojant, kiek norėsis ilgio ir prisuktų atšakų. Akmenėlį galima įsukti ir į bendrą giją, drąsiai eksperimentuokite. Kaip matysite iš pavyzdžių (10, 11, 12 pav.), naudojami tik labai maži arba maži (iki 5 mm) karoliukai, nes vielutė yra plona ir norint, kad atlaikytų karoliuko svorį, geriau naudoti mažesnius. Be to, papuošalas taip atrodo lengvesnis ir dekoratyvesnis. Kadangi toks papuošalas turi daug „šakelių“, jos gali kliūti tiek judant, tiek kabintis už drabužių ir pan. Todėl svarbu įsivertinti, kiek turėsite kantrybės vis atkabinti užkliuvusią „šakelę“. Galbūt geriau pasidaryti papuošalą prie pat kaklo, kad mažiau judėtų ir neužkliūtų niekur, ar galvos lankelį. Reikalinga suprasti, kad jam ištraukti reikės laiko (nebent uždėti ant kito lygaus pagrindo). Nuo nemažo sukimo šios vielutės tampa lengviau lūžtančios, todėl nešiojant gali greičiau sutrūkti, užkliuvus.

10 pav. Mėnulio akmens apyrankė. Nuotrauka L. Navickaitės
11 pav. Amazonito karoliai. Nuotrauka L. Navickaitės
12 pav. Berilų pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės

Na, ir dar vienas netradicinis būdas panaudoti akmenėlių karoliukus – susikurti mineralų lankelį. Tam reikalinga tradiciniu būdu susiverti karoliukus ant valo (dėl skaidrumo) ir galuose palikti kilpeles – gumelei apsiūti (pririšti). Kiek karoliukų reikės, svarbu pasimatuoti pagal savo galvos dydį, kad matytųsi tiek, kiek plaukai neuždengia. O likusią dalį palikti gumelei (13 pav.). Šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mineralų pasirinkimą pagal jų savybes, nes nešiojant ant galvos galimas skirtingas poveikis, nei nešiojant apyrankę. Svarbus yra ir karoliukų dydis, nes kuo didesni, tuo daugiau gali slėgti. Čia taip pat galima paminėti ir grandinėles akiniams pasikabinti. Neretai naudojamos specialios akinių kojelėms įdėti kilpelės, kurių kitame gale pritvirtinamas norimo mineralo karoliukas. Kadangi visi mineralai turi svorį, o kuo jų daugiau, tuo svoris didesnis, rekomenduojama panaudoti kelis iš abiejų pusių, o likusi dalis – grandinėlė ar virvelė. Taip turėsite ir akcentą, ir tokia akinių grandinėlė neslėgs nosies savo svoriu.

13 pav. Fluorito ir kalnų krištolo lankeliai. Nuotrauka L. Navickaitės

Akmenų papuošalai be skylučių

Pats lengviausias būdas namų sąlygomis mineralą paversti pakabuku – tai priklijuoti prie jo specialią „kepurėlę“ su skylute pakabinti. Jų galima rasti įvairių spalvų, tačiau dažniausiai tai nėra taurieji metalai. „Kepurėlės“ spalvą galima derinti ir prie kitų jungimo detalių, pvz., apyrankės (14, 15 pav.) ar auskarų (16 pav.), ir prie turimų kitų papuošalų. Džiugina tai, kad „kepurėles“ priklijuoti galima prie įvairių formų ir paviršių mineralų gabalėlių (17 – 20 pav.).

14 pav. Rožinio kvarco apyrankė. Nuotrauka L. Navickaitės
15 pav. Eklogito apyrankė. Nuotrauka L. Navickaitės
16 pav. Rožinio kvarco auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės
17 pav. Azurito pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės
18 pav. Ortoklazo pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės
19 pav. Klasikinio agato pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės
20 pav. Tulito pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės

Kadangi bižuterijos parduotuvėse galima rasti ir segėms skirtos furnitūros, ją priklijavus prie tam tinkamos formos mineralo, jis lengvai gali virsti puikiu aprangos aksesuaru. Jei nesate tikri dėl furnitūros tvirtumo, galima priklijuoti ir dvi detales (21 pav.). Lygiai tokiu pat principu tinkamos formos mineralą galima priklijuoti ir ant tam pritaikyto plaukų segtuko ir nešioti kaip plaukų aksesuarą. Tiesa, plaukų segtukui galima naudoti ir karoliukus, apipinti jais segtuko detalę (tiek mažo segtuko, tiek didelio).

21 pav. Melsvojo chalcedono segė. Nuotrauka L. Navickaitės

Parduotuvėse Jums gali pasiūlyti tvirtų sintetinių virvelių, kuriomis galima aprišti, apvynioti mineralo gabalėlį (22 pav.). Tačiau tuomet reikia ieškoti sprendimo, kaip gražiai užbaigti įrančios virvelės galiuką. Natūralūs siūlai daug greičiau dyla, todėl, įtrūkus virvelei, akmenėlis gali lengvai iškristi. Subtiliau apipinti galima naudojant vielutę. Rinktis galima iš įvairių storių ir metalų vielos – priklauso nuo kūrybinės idėjos, kurią neretai padiktuoja ir akmens forma bei savybės, kurias norisi atskleisti. Jei Jums svarbu, kad akmenėlis tvirtai laikytųsi ant kaklo kaip pakabukas, galima jį apipinti visą (23 pav.). Tam galima naudoti ir dvigubą ploną vielutę dėl tvirtumo (priklauso nuo mineralo dydžio, svorio). Jei akmenėliai lengvesni, galima ir paprasčiau apvyti juos (24 pav.). O jei norisi subtilesnio apipynimo, tam galima panaudoti nėrimo vąšelį ir juo, kaip pavyksta, apnerti akmenėlį (25 pav.). Arba išnerti norimą formą, prie kurios galima tvirtinti mineralus. Jei norisi kuo mažiau vielutės ant mineralo, tuomet geriau naudoti storesnę, bet pakankamai lanksčią vielą, kuri prilaikytų mineralą daugiau judant. Svarbu, kad įrėmintas mineralas tvirtai laikytųsi tarp vielučių, o vielutės būtų įtemptos, nebūtų laisvų tarpų tarp jų, o nuo įtempimo prilaikytų viena kitą (26 pav.).

22 pav. Melsvojo chalcedono pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės
23 pav. Purpurito pakabukas. Nuotrauka L. Navickaitės
24 pav. Danburitų auskarai. Nuotrauka L. Navickaitės
26 pav. Prenito papuošalas. Nuotrauka L. Navickaitės
25 pav. Rožinio kvarco papuošalas. Nuotrauka L. Navickaitės

Priemonės

Mūsų šalyje yra gausu bižuterijos parduotuvių, kur galima įsigyti priemonių ir patiems kurti papuošalus. Pas juvelyrus, kurie prekiauja sidabro furnitūra, galima įsigyti detalių auskarams, sidabrinių (100 proc.) vielučių ar detalių kitiems papuošalams, jei Jums norisi tauriųjų metalų. Bižuterijos ar specialiai papuošalams kurti prekių parduotuvėse galite rasti varinių ar varinių, bet dengtų sidabru vielučių. Pastaroji atrodo kaip sidabras, bet yra lankstesnė ir tinkamesnė pynimo darbams, kur reikalinga daug lankstymo (27 pav.). Kartu ji ir kelis kartus pigesnė nei natūralaus sidabro. Tačiau ilgainiui tam tikrose vietose sidabras apsitrina ir pasirodo vario spalva. Ploniausią galima naudoti kaip siūlus, nerti iš jos, formuoti smulkias detales ir pan. Storesnė tvirčiau gali prilaikyti papuošalo karkasą ar, įdomiai išlanksčius, tapti įveriamu ilgu auskaru, jei dar ir akmenėlį gale pervėrus.

27 pav. Varinės vielutės, dengtos sidabru. Nuotrauka L. Navickaitės

Naudojant storesnes vielas, gali būti reikalingos specialios replės apvaliais galais (kad lenkimas būtų apvalus). Įprastos replės (mažos) naudojamos valui ar lyneliui užspausti su specialiu spaustuku ar tiesiog kažką suspausti. Na ir dar vienos replės reikalingos vielai, lyneliui karpyti. Tad kuriant papuošalus trejų replių rinkinio užtenka.

Lyneliai, virvelės, gumelės ir kitos priemonės taip pat lengvai randamos papuošalų kūrimo parduotuvėse. O štai reikiamą valą (pagal storį ir spalvą) galima įsigyti ir žvejybos parduotuvėse.

Detalėms priklijuoti naudojami dviejų komponentų epoksidiniai klijai. Juos naudojant, svarbu tinkamai vadovautis instrukcija, kad mineralas tvirtai prisiklijuotų prie detalės. O „kepurėlių“, kurios panašios į gėlės formą ir tinkamos klijuoti ant mineralo, Lietuvos parduotuvėse nėra lengva rasti, tačiau užsienio interneto parduotuvėse jų tikrai surasite.

Išdrįsus pabandyti, o tada ir eksperimentuoti, galima surasti savų būdų ir sprendimų, kaip dar panaudoti mineralą ne tik kaip ypatingą sveikatinimo būdą, bet ir unikalų bei savitą papuošalą, aksesuarą. Tiesiog įsiklausius į save ir mineralą, suprasite, kaip ir kur geriau jį nešioti. Jei dar tiek nepasitikite savimi, kad kurtumėte savarankiškai, galite paieškoti literatūros ar pasitarti su specialistais dėl nešiojimo būdo (vadinasi, ir papuošalo idėjos).